Tai, kaip verslininkas ar investuotojas sudėlioja savo veiklas bei pajamų struktūrą, pasinaudoja įstatymuose numatytomis išimtimis bei lengvatomis, gali turėti įtakos mokėtinų mokesčių sumai. Galimos įvairios mokesčių mokėtojui palankios kombinacijos, tačiau jos turi būti pagrįstos, sako ekspertai. Antraip gali tekti aiškintis su mokesčių administratoriumi.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuva gyvena nauju mokestiniu režimu, reikšmingai pakeitusiu fizinių asmenų pasirinkimus bei galimybes. Padidėjo daugiau uždirbančių fizinių asmenų apmokestinimas, atsirado progresyvesnis gyventojų pajamų mokestis (GPM), išaugo individualios veiklos mokesčių našta, 1 proc. punktu, iki 17% (tam tikrais atvejais – iki 7%), padidėjo pelno mokesčio (PM) tarifas, pasikeitė nekilnojamojo turto apmokestinimo sistema ir kt.
Be to, pradėjo veikti investicinės sąskaitos režimas, iš esmės pakeitęs investavimo apmokestinimo logiką. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iki birželio 1 d. investicinę sąskaitą deklaravo daugiau nei 26.000 Lietuvos gyventojų.
Progresyvumo žabangai
Gyventojams, ypač gaunantiems didesnes pajamas, nemalonia naujiena tapo padidintas GPM progresyvumas ir tai, kad nuo šių metų pradžios GPM pradėtas taikyti beveik visoms susumuotoms asmens pajamoms – vadinamajam metiniam pajamų krepšeliui.
Jei metinis pajamų krepšelis šiemet viršys 83.237 Eur (36 vidutiniai darbo užmokesčiai, VDU), įsijungia naujasis 25% GPM tarifas, o jei bus didesnis nei 138.279 Eur (60 VDU) – 32% tarifas.
Visgi nemažos dalies investuotojų ir verslininkų pajamos, net ir palyginti didelės, nebus apmokestintos nei 25%, nei 32% GPM tarifu, mat į metinį pajamų krepšelį nepatenka kelios jiems itin svarbios pajamų kategorijos.
Tai pajamos iš paskirstytojo pelno, pavyzdžiui, iš dividendų, – jos apmokestinamos 15% GPM tarifu, nepriklausomai nuo jų dydžio.
Fiksuoto 15% GPM tarifo išimtis taikoma ir pajamoms, gautoms iš ne mažiau kaip 5 metus išlaikytų ne biržoje įsigytų akcijų, dalių ar pajų pardavimo. Krepšelio principas negalioja ir 50.000 Eur neviršijančioms pajamoms iš su verslo liudijimu vykdomų veiklų, tam tikrais kitais atvejais.
Saulės Dagilytės, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvoje vadovaujančiosios partnerės, teigimu, dėl šių įstatymuose numatytų išimčių gali būti verta į juridinius asmenis perkelti nemažą dalį veiklų, kurios generuoja ne iš darbo užmokesčio gaunamas asmens pajamas.
„Tai leistų uždarbį išsimokėti kaip paskirstytąjį pelną, kuriam taikomas tik 15% GPM tarifas“, – aiškina ji.
Padėtį dar pagerina nuo sausio 1 d. išplėsta lengvata, kad naujai įsteigtoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300.000 Eur, pirmuosius dvejus veiklos metus bus taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Iki šiol ši lengvata buvo taikoma tik pirmus įmonės veiklos metus.
Pasak S. Dagilytės, įsteigus juridinį asmenų, galima išvengti ir apmokestinimo, kuris nuo šių metų pradėtas taikyti individualios veiklos (IDV) pajamoms, viršijusioms 42.500 Eur, – visa šių pajamų suma dabar apmokestinama, taikant pagrindinius GPM mokesčio tarifus, sumuojant metines pajamas, t. y. įskaičiuojant jas į pajamų krepšelį.
„Jei gresia 32% GPM tarifas, veiklą gali būti verta perkelti į juridinį asmenį. Dėl taikomų lengvatų naujai įsteigtai įmonei, jei jos pajamos nėra didelės, nereikėtų mokėti pelno mokesčio, o išmokėtiems dividendams galiotų tik 15% GPM tarifas“, – aiškina S. Dagilytė.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
