vz.lt: „Neo Group“ ir VMI ginčas: europinius apsimestinių sandorių nustatymo standartus sudėlios ESTT

„Neo Group“ ginčas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) kilo dėl to, kad ši atsisakė bendrovei taikyti atleidimą nuo pelno mokesčio Lietuvoje, motyvuodama tuo, kad 15 mln. Eur „Neo Group“ dividendai buvo išmokėti akcininkui – ne Lietuvoje gyvenančiam fiziniam asmeniui – per dirbtinai sukurtą sandorių grandinę, atitinkančią apsimestinio darinio pobūdį.

Tačiau tiesioginė „Neo Group“ dividendų gavėja buvo realiai veikianti bendrovė – 100% „Neo Group“ akcijų turinti Kipre registruota „Retal Industries Limited“, per kurią išmokėti dividendai kaip šaltinis galimai buvo panaudoti apsimestiniams sandoriams realizuoti.

„Neo Group“ su tokiu VMI traktavimu nesutiko. Byla nukeliavo į Mokestinių ginčių komisiją (MGK), o ši, laikinai sustabdžiusi jos nagrinėjimą, kreipėsi į ESTT, prašydama prejudicinio sprendimo dėl ES direktyvos, nustatančios kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymą.

ESTT generalinė advokatė Juliane Kokott jau pateikė išvadą šioje byloje, o ESTT sprendimo galima tikėtis dar šiemet.

Verslui bus aiškiau

Pasak Vilmos Vildžiūnaitės, MGK vadovės, mokestinės situacijos, kai dividendų mokėjimas ar sandorių įforminimas gali būti susiejamas su dirbtinio darinio pripažinimu, yra aktualios verslams, kurie priklauso tarptautinėms grupėms, veikiančioms daugiau nei vienoje valstybėje.

„Su dirbtiniais dariniais susijusios mokesčių vengimo situacijos gali būti pripažįstamos ne tik tarptautiniu, bet ir nacionaliniu lygiu – kai situacija formaliai atitinka įstatymo raidę, tačiau, vertinant pagal turinį, ji atskleidžia mokesčių vengimą“, – papildo V. Vildžiūnaitė.

Naujausia mokesčių administratoriaus praktika, anot jos, parodė, kad tai susiję ne vien su tokiomis situacijomis, kai dividendai išmokami dirbtinio darinio požymius turintiems vienetams.

„Dabar tai ir situacijos, kai dividendai išmokami realiai kitoje ES valstybėje veikiančiai patronuojančiai įmonei, tačiau panaudojami apsimestiniams sandoriams tolimesnėse grandinėse, už patronuojančios įmonės valstybės ribų“, – paaiškina MGK vadovė.

Todėl, pasak V. Vildžiūnaitės, verslams svarbu žinoti, kokios faktinės aplinkybės gali būti pripažintos teisiškai reikšmingomis, konstatuojant mokesčių vengimą, kai situacija formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pritaikė „dalyvavimo išimties“ taisyklę

Istorija prasidėjo beveik prieš dešimtį metų. „Neo Group“ 2016 ir 2017 m. išmokėjo savo vienintelei akcininkei – Kipre registruotai įmonei „Retal Industries Limited“ – 15 mln. Eur dividendų. Kita Lietuvos įmonė – Lentvaryje įsikūrusi plastiko ruošinių gamintoja UAB „Retal Lithuania“, kurios 100% akcijų taip pat priklauso „Retal Industries“, – tais pačiais metais savo akcininkei dividendais išmokėjo beveik 13,5 mln. Eur.

„Neo Group“, vadovaudamasi Lietuvoje galiojančia „dalyvavimo išimties“ taisykle, laikė, kad dividendai, išmokėti „Retal Industries“, Lietuvoje neturi būti apmokestinami. Todėl neišskaičiavo pelno mokesčio prie šaltinio Lietuvoje ir mokesčio nemokėjo.

„Dalyvavimo išimties“ taisyklė įtvirtina, kad daugiau nei 10% Lietuvos įmonės akcijų ilgiau nei 12 mėnesių valdančiai užsienio bendrovei išmokami dividendai Lietuvoje pelno mokesčiu neapmokestinami.

Dividendų neapmokestinimą numato ES direktyva 2011/96/ES, kurioje įtvirtintas tikslas neapmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokamų dividendų, išskaičiuojamų prie šaltinio, ir panaikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą patronuojančios bendrovės lygiu.

Įžvelgė dirbtinių sandorių grandinę

Tačiau VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, padarė išvadą, kad „Retal Industries“ išmokėta 15 mln. Eur dividendų suma turi būti apmokestinta tuo metu Lietuvoje galiojusiu 15% pelno mokesčiu, nes situacija atitinka nacionalinės kovos su piktnaudžiavimu taisyklės sąlygas.

Šios taisyklės taikymą VMI grindė tuo, kad, vertinant ekonomiškai, sandorių grandinėje „Neo Group“  dividendai galiausiai buvo išmokėti fiziniam asmeniui – galutiniam naudos gavėjui, negyvenančiam Lietuvoje.

Šią prielaidą VMI rėmė keliomis aplinkybėmis. „Neo Group“ ir „Retal Lithuania“ išmokėta bendra dividendų suma – apie 28,5 mln. Eur – iš esmės atitiko Kipro įmonės „Retal Industries“ 2017–2018 m. savo vienintelei akcininkei, Kipro bendrovei „Polymer Products Holding Ltd.“ (PPH), išmokėtų dividendų sumą – beveik 28,9 mln. Eur.

2016 m. įsteigta PPH netrukus įsigijo „Retal Industries“ akcijas iš Belizo įmonės „Clendon Holdings Inc.“ („Clendon“). Vienintelis abiejų įmonių – ir „Clendon“, ir PPH –  akcininkas yra tas pats minėtas fizinis asmuo. Įmonių perleidimas kontroliuojančio fizinio asmens nepakeitė.

PPH neturėjo samdomų darbuotojų, o nuo šios įmonės įkūrimo 2016 m. pabaigoje iki 2018 m. gruodžio 31 d. daugiau nei 99% šios įmonės pajamų sudarė dividendai.

2017 m. gruodžio 31 d. įmonės PPH įsipareigojimai minėtam fiziniam asmeniui atitiko „Retal Industries“ akcijų įsigijimo kainą (310,4 mln. Eur), skaičiavo VMI.

VMI padarė išvadą, kad PPH tik formaliai suformavo įmonės „Retal Industrie“ akcijų įsigijimą ir įsiskolinimą kontroliuojančiam asmeniui. Taip esą buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad Lietuvos įmonių „Neo Group“ ir „Retal Lithuania“ išmokėti dividendai buvo panaudoti šiam įsiskolinimui padengti.

O iš tikrųjų „Neo Group“ šiais sandoriais siekė išvengti pelno mokesčio nuo išmokėtų dividendų, pasinaudodama išimtimi, leidžiančia pritaikyti 0% tarifą, tvirtino VMI.

„Neo Group“ nesutiko, kad sandoriai būtų laikomi apsimestiniu dariniu. Įmonės teigimu, VMI nenustatė, kad „Retal Industries“ yra apsimestinė įmonė, o kiti sandoriai taip pat atitinka ekonominę realybę.

Priklauso nuo konkrečių aplinkybių

Lietuvos teisės aktuose įtvirtintos taisyklės, nukreiptos prieš mokesčių vengimą, yra perkeltos iš ES direktyvų, t. y. visoje ES jos yra iš esmės vienodos, aiškina V. Vildžiūnaitė. Tačiau dėl jų taikymo gali kilti abejonių.

„Prieš mokesčių vengimą nukreiptos taisyklės pasižymi tam tikru neapibrėžtumu, nes jos grindžiamos bendro pobūdžio sąvokomis, tokiomis kaip „dirbtinis darinys“, „ekonominė realybė“ ar „mokestinė nauda“, – sako ji.

O šių sąvokų aiškinimas ir taikymas, anot MGK vadovės, priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių visumos vertinimo ir teismų išaiškinimų.

„Teisės aktuose net ir negali būti nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų pripažįstamas mokestinis piktnaudžiavimas. Viena vertus, toks baigtinis aplinkybių sąrašas atvertų norą tikriesiems mokesčių vengėjams formaliai į jį „neįtilpti“, kita vertus, būtų užvertas kelias įvertinti individualias reikšmingas aplinkybes, kurios gali paneigti mokesčių vengimo tikslą“, – paaiškina V. Vildžiūnaitė.

ESTT sprendimas, kuris taps privalomas visose ES valstybėse narėse, nustatys tam tikras gaires, kaip aiškinti kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, nukreiptą prieš piktnaudžiavimą dividendų neapmokestinimo lengvata, sako MGK vadovė.

Anot jos, MGK kreipimesi į ESTT ir siekia išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių svarbą.

Vienas svarbiausių MGK teismui pateiktų klausimų kaip tik ir yra susijęs su tuo, ar kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymo tikslais yra suderinama tai, kad mokestis apskaičiuojamas pirmoje dividendų išmokėjimo grandinėje, kai galimai apsimestiniai sandoriai, nulėmę sandorių grandinės pripažinimą dariniu, įvyko tolesniuose šios grandinės etapuose.

Realiai veikiančiai įmonei

Pasak Aistės Medelienės, „Neo Group“ atstovaujančios advokatės, „Sorainen“ partnerės, VMI nacionalinėje byloje siekia apmokestinti „Neo Group“ Kipro akcininkei „Retal Industries“ išmokėtus dividendus, nors ši Kipro įmonė yra realiai veikianti, VMI tikrintu laikotarpiu valdžiusi daugiau nei 20 įmonių 14-oje valstybių ir gavusi įvairių pajamų (dividendų, palūkanų, honorarų ir kt.).

„Neo Group“ nacionalinėje byloje pabrėžė, kad „Retal Industries“ yra realiai veikianti įmonė ir buvo faktiškoji dividendų savininkė – ta, kuri gavo daug įvairių pajamų iš savo veiklos ir  galėjo savarankiškai spręsti, kaip jas panaudoti. Todėl apskritai nėra pagrindo teigti, kad „Neo Group“ išmokėti dividendai buvo panaudoti kažkokiu konkrečiu būdu“, – aiškina A. Medelienė.

Be to, „Neo Group“ išmokamų dividendų neapmokestinimui neturėjo įtakos VMI įtarimą sukėlusių sandorių sudarymas, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp tų sandorių ir dividendų neapmokestinimo, tvirtina advokatė.

Ji pabrėžia, kad „Retal Industries“ akcijų perleidimas buvo atliktas dėl ekonominių priežasčių: akcininko registracija Belize (žemų mokesčių jurisdikcijoje) ėmė kelti papildomų rūpesčių ne tik pačiai „Retal Industries“, bet ir jos antrinėms įmonėms, įsikūrusioms ES, nurodo A. Medelienė.

„Todėl „Retal Industries“ akcijų valdymas skaidriausiu ir paprasčiausiu akcijų pardavimo būdu perkeltas į ES jurisdikciją Kiprą – arčiau „Retal Industries“ ir galutinio naudos gavėjo“, – aiškina teisininkė.

Visą straipnį skaitykite vz.lt