Pasikeitus reguliavimui, Lietuvoje teisiškai egzistuoja viešojo ir asmeninio poilsio paskirties patalpos. Vis dėlto realiai antrojo tipo patalpų nėra, mat po pokyčių visų paskirtis tapo viešoji, o tai reiškia, kad tokiuose būstuose gyvenantiems gresia baudos.
Nors Aplinkos ministerija teigia, kad pakeitimais siekta užkardyti piktnaudžiavimą, kai poilsio paskirties patalpos plėtojamos ir vėliau parduodamos kaip gyvenamieji būstai, neužtikrinant šiems keliamų reikalavimų, advokatas ir plėtotojas mano, jog jie buvę pertekliniai.
Tuo metu savivaldybių, kuriose rekreacijai skirtos žemės daugiausia, pozicijos išsiskiria – Palangoje pakeitimai padeda užtikrinti kurorto interesus, o Neringa jau susiduria su teisinėmis aklavietėmis ir biurokratine našta.
Aplinkos ministerija žada korekcijas, savivaldybės viliasi aiškumo, o verslas svarsto, ar nederėtų grąžinti situacijos į anksčiau buvusią.
Kas per pokyčiai
VŽ rašė, kad Aplinkos ministerija nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pakeitė statybos techninį reglamentą „Statinių klasifikavimas“. Esminiai pokyčiai buvo keli: žemės paskirtis turi atitikti statinio paskirtį, padidinta pagrindinės paskirties dalis, įvestas mišrių pastatų apibrėžimas, apribotas skaidymas turtiniais vienetais. Išsamiau apie tai skaitykite čia.
Iki tol Lietuvoje poilsio paskirtis buvo viena, tačiau, pasikeitus reguliavimui, atsirado viešojo ir asmeninio poilsio funkcijos. Pirmajai grupei priskiriami pastatai rekreacijai kaip kaimo turizmo sodybos, kempingai – jie negali būti skaidomi atskirais turtiniais vienetais.
Tuo metu asmeninio poilsio patalpų, pavyzdžiui, apartamentų, atveju pastatai gali būti skirstomi į atskirus turtinius vienetus ir naudojami kaip antrasis būstas.
Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, VŽ teigia, jog pakeitimais siekta spręsti apsimestinės paskirties pastatų problemą, kai poilsio paskirties pastatai realiai būdavo naudojami kaip būstai, taip išvengiant griežtesnių reikalavimų, taikomų gyvenamajai paskirčiai.
Asta Rokickienė, Aplinkos ministerijos Statybos politikos grupės vadovė, sako, kad taip labiau užtikrinamas viešasis interesas, įnešama daugiau aiškumo, atsiranda papildomų kontrolės įrankių.
„Aiškiai atskyrę privačiai ir viešai rekreacijai skirtas teritorijas, išvengsime situacijų, kai vaizdingiausios, didžiausius rekreacinius resursus bei ekosistemines paslaugas galinčios suteikti teritorijos tampa privačios, visuomenei neprieinamos“, – teigia ji.
Pasak A. Rokickienės, projektuojant ir statant realiai kitos paskirties pastatus, nei deklaruojama, savivaldybių infrastruktūra neatitinka poreikių, neužtikrinami gyventojų lūkesčiai, pirkėjai įsigyja „negyvenamus“ butus, dėl kurių naudojimo gali kilti problemų, didėja nepasitikėjimas valstybe, apkraunama teismų sistema.
Įsigaliojus pakeitimams, visi rekreacinių teritorijų sklypai tapo skirti viešajam poilsiui, o visi pastatai ir patalpos, kurių paskirtis Registrų centre buvo „poilsio“, automatiškai perregistruoti į „viešojo poilsio“.
Gresia baudos gyventojams
S. Skukauskas paaiškina, kad dabar asmuo, naudojantis, pavyzdžiui, vilą ar vasarnamį asmeniniam poilsiui, kaip ir iki 2024 m. lapkričio, laikomas naudojančiu turtą ne pagal paskirtį.
„Savivaldybės galėtų reikalauti pateikti su paskirtimi susijusios veiklos dokumentus: sąskaitas, kvitus ar pan., įrodančius, kad vykdoma viešojo poilsio veikla. Jeigu nevykdoma, galėtų būti skiriama iki 3.000 Eur bauda, o už pakartotinį pažeidimą – iki 6.000 Eur bauda“, – teigia S. Skukauskas.
Plačiau skaitykite portale vz.lt.
