vz.lt: Ilgaamžiškumą žadanti bendrovė rėmėsi žinomų universitetų vardais – šie bendradarbystės kratosi

Už klaidinančią reklamą nubausta „L Cell“ maisto papildų platintoja UAB „Longevita lab“ savo komunikacijoje naudojo žinomų universitetų vardus be jų leidimo.

Anksčiau bendrovės komunikacijoje taip pat buvo pristatomi konkretūs su universitetais siejami asmenys, tačiau šiuo metu viešai pateikiama informacija apsiriboja bendrinėmis nuorodomis į „mokslininkus“.

„L Cell“ prekiauja maisto papildais, tarp kurių tokios tarp ilgaamžiškumo ( angl. longevity) principais besidominčių vartotojų populiarios medžiagos kaip L-teaninas, berberinas, fisetinas ir NAD+ aktyvatoriai.

Šiuos papildus gamina UAB „Lithempa“, kuri yra su „Longevita Lab“ susijusi įmonė, nes bendrovės vadovas ir įkūrėjai yra tie patys žmonės.

„L Cell“ savo svetainėje siūlo personalizuotus papildų planus, parenkamus pagal vartotojo atsakymus į „ilgaamžiškumo testą“. Teigiama, kad rekomendacijas pateikia algoritmas, vertinantis žmogaus tikslus, amžių ir gyvenimo būdą. Siūlomi produktai aprašomi nurodant konkretų poveikį organizmui – žadama, kad jie gali mažinti cukraus kiekį kraujyje, skatinti riebalų deginimą, gerinti medžiagų apykaitą ar miego kokybę.

Po to, kai Aivaras Vilutis, VU GMC doktorantas, apie tai viešai paskelbė savo „Facebook“ paskyroje, bendrovė universitetų vardus iš savo komunikacijos pašalino.

Universitetai leidimo nedavė

VU nurodo, kad bendrovė neturėjo teisės savo komercinėje komunikacijoje remtis universiteto vardu.

„VU GMC yra sudaręs mokslinių paslaugų sutartį su UAB „Lithempa“, pagal kurią atliekami preklinikiniai in vitro laboratoriniai tyrimai. Ši veikla nėra susijusi su konkrečių rinkoje parduodamų produktų kūrimu ar jų reklamavimu“, – komentuoja VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Aurelija Vernickaitė.

Ji pabrėžia, kad universiteto mokslininkai nedalyvauja komercinių produktų rinkodaroje ir netvirtina jų veiksmingumo. Pasak jos, in vitro tyrimai (eksperimentai, atliekami ne su gyvu organizmu, o laboratorijos sąlygomis, pavyzdžiui, mėgintuvėlyje, – VŽ) negali būti laikomi įrodymais apie poveikį žmogaus organizmui, todėl priešingai teigianti informacija yra klaidinanti.

VU taip pat akcentuoja, kad institucijos vardas komerciniuose projektuose gali būti naudojamas tik turint aiškų teisinį pagrindą, tai yra rašytinį susitarimą.

„Šiuo atveju tokio susitarimo nebuvo“, – teigia A. Vernickaitė.

Panašios pozicijos laikosi ir Londono universiteto koledžas (UCL). Ši institucija nurodė neturinti duomenų apie oficialų bendrovės prašymą naudoti jos vardą.

„Mes neleidžiame išorinėms organizacijoms naudoti universiteto pavadinimo komercinėje komunikacijoje be oficialaus leidimo. Tikėtina, kad tokie prašymai būtų atmesti, jei ryšys grindžiamas tik vienu alumnu“, – teigiama UCL atsakyme.

Universitetas taip pat pažymi, kad nors pavieniai mokslininkai ar alumnai gali bendradarbiauti su įmonėmis, tai nesuteikia pagrindo teigti apie institucinio lygmens partnerystę.

Įmonės pozicija

Bendrovės atstovai teigia, kad universitetų pavadinimai komunikacijoje atsirado dėl realaus bendradarbiavimo su mokslininkais, tačiau pripažįsta, kad formalus leidimas juos naudoti nebuvo gautas.

Pasak Vlado Latvėno, vieno iš įkūrėjų, sprendimas minėti VU ir UCL buvo susijęs su įmonės atsiradimo istorija ir bendradarbiavimu su mokslininkais.

„Tiesą sakant, net nepagalvojau, kad reikia kažkokio rašytinio leidimo, – tai buvo klaida“, – nurodo V. Latvėnas.

Įmonė teigia, kad jos ryšys su VU grindžiamas vykdomais projektais, tarp kurių – ir Europos Sąjungos (ES) finansuojamas inovatyvių gaminių kūrimas, bei užsakomaisiais tyrimais. Anot atstovų, bendradarbiaujama su konkrečiais VU mokslininkais, o dalis produktų formulių esą remiasi universitete atliktų tyrimų rezultatais.

„Mes tai laikome partneryste – dirbame su mokslininkais, vykdome bendrus projektus, todėl natūraliai taip ir komunikavome“, – teigia Rokas Šliupas, „Lithempos“ ir „Longevita Lab“ generalinis direktorius.

Kartu jis pabrėžia, kad universitetas nedalyvauja įmonės rinkodaroje, o komunikacijos sprendimai yra pačios bendrovės atsakomybė.

Įmonė taip pat teigia, kad po susidariusios situacijos universitetų pavadinimai iš viešos komunikacijos buvo pašalinti, o ateityje žadama griežčiau vertinti rinkodaros turinį ir vidinius procesus.

Vis dėlto bendrovės atstovai mano, kad universitetas viešai atsiribojo pernelyg griežtai ir neatsižvelgė į faktinį bendradarbiavimą su mokslininkais.

Prie produktų gamybos neprisidėjo

Pakartotinai kreipusis į VU GMC ir paprašius įvertinti įmonės pateiktus teiginius, esą jie universitetą laiko „praktiškai partneriais“, VU GMC, skyręs laiko analizei, atsiuntė beveik tą patį atsakymą – taip patvirtintindamas savo pirminę poziciją.

„VU GMC vykdo mokslinį tyrimą pagal užsakomųjų mokslinių tyrimų paslaugų sutartį. Pagal ją VU įsipareigojo savarankiškai, nepasitelkdamas trečiųjų asmenų, atsižvelgdamas į užsakovo pateiktą techninę užduotį, atlikti in vitro mokslinius tyrimus ir juos pateikti užsakovui. VU jokia forma nebendradarbiavo kuriant galutinius produktus. VU vardo naudojimas gaminių reklamose yra neteisėtas ir nesusijęs su galutinių produktų sukūrimu bei paleidimu į rinką“, – nurodo A. Vernickaitė.

Be to, patikrinus ES projektus, nėra informacijos, kad VU būtų oficialus kažkurio „Lithempos“ projekto partneris. Esinvesticijos.lt portale pažymima, kad „Lithempos“ projekto inovatyvių gaminių kūrimo partnerė yra tik UAB Plungės veterinarijos gydykla.

Teisininkas: svarbu, kaip naudojamas vardas

Marijaus Dingilevskio, „Sorainen“ vyresniojo teisininko, advokato, teigimu, universitetų ar mokslo centrų pavadinimų naudojimas komercinėje komunikacijoje dažniausiai reikalauja aiškaus sutikimo.

Plačiau skaitykite portale vz.lt.