Mokesčių teisės aktų naujienos

Gyventojų pajamų mokestis

a) Išplėstas gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamųjų pajamų sąrašas, prie jo priskiriant išmokas už žemės ir kito turto paėmimą visuomenės poreikiams bei pardavimą valstybės nuosavybėn.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymą, priimti GPM įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą arba valstybei parduodamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant visas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas atlygintinas sumas, susijusias su šio turto paėmimu visuomenės poreikiams ar pardavimu valstybės nuosavybėn, kai toks pardavimas vykdomas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus.

Pelno mokestis

a) Analogiškai GPMĮ pakeitimams, susijusiems su Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo priėmimu, priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos išmokos už turto paėmimą visuomenės poreikiams bei atlyginimas už valstybei parduodamą žemę ir (ar) kitą turtą, įskaitant visas teisės aktuose numatytas su tokiu paėmimu ar pardavimu susijusias atlygintinas sumas, kai turtas perleidžiamas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos projektus.

Akcizai

b) Panaikinta pareiga degalinėms teikti mėnesinių operacijų ataskaitas (AKC410 forma)

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. panaikinta pareiga degalinėms teikti mėnesinių operacijų ataskaitas (AKC410). Tiesa, ši forma vis dar gali būti teikiama patikslinant jau pateiktų AKC410 formų duomenis už laikotarpius iki 2026 m. balandžio 30 d.

Kitos teisės aktų naujienos

c) Priimti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, kuriais išplėstas paramos gavėjų sąrašas

Pakeitimo įstatyme, kuris įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. įtvirtinta, kad paramos gavėjais, kuriems gali būti skiriama iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalies atitinkančių lėšų, gali būti religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, valstybinės ir savivaldybių mokyklos, daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, sodininkų bendrijos.

d) Pakeistos mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklės

Atnaujintos taisyklės išplečia galimybes fiziniams asmenims kreiptis dėl mokesčių atidėjimo ar išdėstymo be papildomų dokumentų: mokestinės nepriemokos suma padidinta nuo 6 000 EUR iki 20 000 EUR, o baudų už administracinį nusižengimą – nuo 1 200 EUR iki 2 000 EUR. Taip pat kreipiantis be papildomų dokumentų ilginamas galimo išdėstymo laikotarpis nuo 12 iki 24 mėn.

e) Pakeistos ir iš naujo išdėstytos Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo tvarkos aprašas

Naujoje redakcijoje detaliau reglamentuojamas paveldimo turto vertės nustatymas, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vertės nustatymui bus galima naudoti  masinio nekilnojamojo turto vertinimo įmonės nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertę arba turto vertę, nustatytą atlikus turto vertinimą.

Taip pat pakeista procedūros tvarka, nustatant reikalavimą notarams teikti informaciją VMI apie paveldimo turto vertes, taip palengvinant procesą fiziniams asmenims.

f) Pakeistas Priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarkos aprašas.

Pakeitimais priverstinio išieškojimo ir užtikrinimo priemonių taikymo tvarka pritaikoma ir nemokestinėms nepriemokoms, kurias nuo 2026 m. birželio 30 d. administruoja VMI. Patikslinama „nepriemokos“ sąvoka, įtvirtinamas teisinis pagrindas priverstinai išieškoti nemokestines nepriemokas (pavyzdžiui, bauda už administracinį nusižengimą, ekonominė piniginė sankcija (išskyrus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtą), procesinė bauda ir kt.), taip pat numatoma galimybė jų įvykdymui užtikrinti taikyti turto areštą.

Taip pat patikslinama išieškojimo eiga: prieš pradedant išieškojimą bus vertinama, ar asmens atžvilgiu jau vykdomi išieškojimai per antstolius ir ar asmuo turi sąskaitų finansų įstaigose ar valstybės ižde. Išieškojimas iš sąskaitų gali būti vykdomas, kai asmuo turi sąskaitų ir jo atžvilgiu antstoliai nevykdo išieškojimo. Kitais atvejais, jeigu asmuo turi turto ar pajamų, iš karto galo būti priimamas sprendimas išieškoti nepriemoką iš turto. Išieškojimas iš sąskaitų paprastai negali trukti ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės išieškoti atsiradimo dienos, tačiau tam tikrais atvejais šis terminas galės būti skaičiuojamas iš naujo.

Be to, sutrumpinamas terminas, per kurį sprendimas dėl nepriemokos išieškojimo iš turto perduodamas antstoliui – vietoje 30 dienų nuo sprendimo įteikimo asmeniui jis turi būti perduodamas per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Kartu papildomi išieškojimo sustabdymo, nutraukimo ir prievolės pripažinimo pasibaigusia dėl senaties pagrindai nemokestinių nepriemokų atvejais bei patikslinama išieškojimo iš laiduotojų ir garantų veiksmų eiga.

VMI skelbiamų mokesčių įstatymų komentarų bei leidinių naujienos

a) Parengtas Saugumo įnašo įstatymo komentaras

Atsižvelgiant į nuo 2026 m. sausio 1 d. įvestą naują mokestį – saugumo įnašą bei jį įtvirtinantį Saugumo įnašo įstatymą, VMI parengė ir paskelbė šio įstatymo komentarą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į esminius komentare pateikiamus išaiškinimus:

  • Saugumo įnašas nėra pasirašytos draudimo sutarties įmokos dalis.
  • Saugumo įnašo įstatymas neįpareigoja, taip pat nedraudžia draudikui PVM sąskaitose faktūrose ar draudimo liudijime nurodyti saugumo įnašo, t. y. saugumo įnašo atvaizdavimas / neatvaizdavimas PVM sąskaitoje faktūroje ar draudimo liudijime paliktas draudiko diskrecijai.
  • Jei 2025 m. sudaryta draudimo sutartis bus pratęsta kasmet sekantiems metams ji bus laikoma nauja sutartimi, saugumo įnašas bus skaičiuojamas nuo visos draudimo įmokos sumos. Jei draudimo sutartis bus pakeista po 2026-01-01 (pvz., įtraukiant ir išbraukiant transporto priemones ar darbuotojus, sveikatos draudimo atveju), nekeičiant sutarties laikotarpio, įmokai padidėjus, saugumo įnašas bus skaičiuojamas proporcingai nuo dalies įmokos, kuri po sutarties pakeitimo, padidėjo. Atvejais, kai įmoka sumažėjo, saugumo įnašas nebus mokamas nuo sumažėjusios ne gyvybės draudimo sutarties įmokos.
  • Saugumo įnašas mokamas nuo visos ne gyvybės draudimo įmokos sumos įskaitant draudimo tarpininko (brokerio) komisinį, kadangi draudimo tarpininko (brokerio) komisinis yra laikomas pasirašytos draudimo įmokos dalimi ir nėra atskirai išskiriamas.
  • Jei viena draudimo sutartimi yra apdraudžiamos asmeniniams ir ūkiniams poreikiams skirtos transporto priemonės, saugumo įnašas bus skaičiuojamas nuo visos sutarties, apimančios ir asmeninio naudojimo transporto priemones, įmokų. Fiziniai asmenys (draudėjai), sudarydami transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, privalo nurodyti draudikui, ar transporto priemonė nebus naudojama ūkinei veiklai vykdyti ir, ar nebus perduodama juridiniam asmeniui naudoti pagal panaudos sutartį ar kitais teisėtais pagrindais.
  • Tam tikrais atvejais draudimo rizikos valstybė nustatoma pagal draudėjo (fizinio asmens) nuolatinę gyvenamąją vietą arba draudėjo (juridinio asmens, filialo ar atstovybės) buveinę, pavyzdžiui, prekinio kredito draudimo atveju.
  • Kai Lietuvoje registruota draudimo įmonė turi įsteigtus ir veikiančius filialus (įregistruotas nuolatines buveines) kitose valstybėse narėse (pvz., Latvijoje, Estijoje) ir kai tokie filialai sudaro ne gyvybės draudimo sutartis, kai draudimo rizika laikoma Lietuva, tai prievolė pateikti bendrą saugumo įnašo deklaraciją KIT725 ir sumokėti saugumo įnašą tenka pagrindinei buveinei Lietuvoje.
  • Atvejais, kai užsienio draudimo bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra, pvz., Latvijoje, vykdo veiklą per filialus keliose kitose valstybėse narėse (pvz., Lietuvoje ir kt.) bei ne gyvybės draudimo sutartis, kai draudimo rizika laikoma Lietuva, su klientais vienais atvejais sudaro motininė bendrovė iš Latvijos, o kitais atvejais filialas veikiantis Lietuvoje, tai prievolė pateikti bendrą saugumo įnašo deklaraciją KIT725 ir sumokėti saugumo įnašą tenka pagrindinei buveinei Latvijoje.

b) Parengtas Akcizų įstatymo komentaras apie kaitinamojo tabako ir elektroninių cigarečių skysčio apmokestinimą akcizais

Komentare išaiškinta, kad prievolė mokėti akcizus detalizuojama ne tik pagal įstatyme įtvirtintas situacijas, bet ir nustatomi konkretūs praktiniai kriterijai, pavyzdžiui, kada laikoma, jog įvyko gabenimo pažeidimas (kai gavimas nepatvirtinamas per 5 darbo dienas ar patvirtinamas trūkumas), taip pat įtvirtinami terminai (pvz., 4 mėn. tarptautiniams siuntimams) ir jų pasekmės.

Taip pat patikslinama, kokiais atvejais prievolė neatsiranda (pavyzdžiui, natūralios netekties normų ribose ar force majeure atvejais), ir detaliau apibrėžiama, kas laikoma produktų „laikymu“ (įskaitant turėjimą ir gabenimą). Papildomai išaiškinta, kaip taikoma atsakomybė skirtingiems subjektams (pvz., sandėlio savininkui, siuntėjui, gavėjui ar pažeidime dalyvavusiems asmenims) bei kad keli asmenys gali solidariai atsakyti už akcizų sumokėjimą.

Komentare taip pat išsamiai paaiškinamas importo akcizų atsiradimo momentas, susiejant jį su muitinės skolų atsiradimu, bei nustatoma, kad neteisėto įvežimo atveju prievolė tenka bet kuriam dalyvavusiam asmeniui. Įvedami praktiniai reikalavimai, pvz., pareiga registruotis akcizų mokėtoju, kai produktai gaunami ne į sandėlį, ir detalizuojamas ES judėjimo (EMCS) taikymas kaitinamajam tabakui

c) Parengtas Akcizų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 9 punkto, kuris nustato, kad etilo alkoholis, skirtas moksliniams tyrimams, atleidžiamas nuo akcizų, komentaras

Komentare detalizuota akcizų lengvatos, taikomos etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams, taikymo tvarka. Konkrečiai, komentare išaiškinta, kad lengvata gali būti taikoma, egzistuojant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: etilo alkoholis yra skirtas moksliniams tyrimams ir etilo alkoholį iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio įsigyja, iš kitos ES valstybės narės gauna ar importuoja turintis teisę vykdyti mokslinius tyrimus registruotas asmuo. Pažymėtina, kad importuojant etilo alkoholį, skirtą moksliniams tyrimams, muitinei kartu su muitinės deklaracija pateikiamas akcizų lengvatą pagrindžiantis registruoto asmens duomenų išrašas, kuriame yra nurodytas registruotam asmeniui suteiktas identifikacinis numeris.

Lengvata aiškinama gana plačiai. Komentare nurodyta, jog nuo akcizų gali būti atleidžiamas ne tik tiesiogiai moksliniuose tyrimuose naudojamas etilo alkoholis, bet ir etilo alkoholis, sunaudojamas gaminant produktus, skirtus moksliniams tyrimams. Vertinant tokių produktų paskirtį, reikšmingi objektyvūs įrodymai, pavyzdžiui, produktų ženklinimas „For Research Use Only“ (RUO) arba kiti įrodymai, patvirtinantys, kad produktai yra skirti mokslinių tyrimų veiklai.

Komentare taip pat paaiškinta, kad mokslinių tyrimų sąvoka turėtų būti aiškinama plečiamai (apimant tiek fundamentalius tyrimus, tiek eksperimentinę plėtrą), o tais atvejais, kai kyla neaiškumų, ar vykdoma veikla galėtų būti laikoma moksliniais tyrimais, reikėtų kreiptis į VŠĮ Inovacijų agentūra, kuri gali pateikti ekspertinę išvadą.

Pažymėtina, kad lengvata taikoma tik tam etilo alkoholio kiekiui, kuris faktiškai būtinas moksliniams tyrimams ir su jais tiesiogiai susijusioms veikloms. Jeigu nustatoma, kad sunaudotas didesnis nei būtinas kiekis, už šį perviršį turi būti apskaičiuoti ir sumokėti akcizai.

g) Parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 10-2 straipsnio, kuris nustato grandininio prekių tiekimo sandorio sąvoką, komentaras

Komentare grandiniai prekių tiekimo sandoriai apibrėžiami per tokias sąlygas: vienas po kito vykdomas tų pačių prekių tiekimas, sandoryje dalyvauja ne mažiau kaip trys asmenys, vienas iš jų – tarpinis veiklos vykdytojas, prekės gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą, o prekės gabenamos tiesiogiai iš pirmojo asmens galutiniam pirkėjui.

Patikslinta, kada grandininiuose tiekimuose asmuo laikomas tarpiniu veiklos vykdytoju. Toks statusas gali būti taikomas tik tiekėjui, kuris nėra nei pirmasis grandinės tiekėjas, nei galutinis prekių įsigyjantis asmuo, ir kuris pats organizuoja prekių gabenimą tarp ES valstybių narių arba tai atlieka jo vardu veikianti trečioji šalis.

Pabrėžiama, kad galutinis pirkėjas negali būti laikomas tarpiniu veiklos vykdytoju, net jei organizuoja prekių transportavimą – tokiu atveju gabenimas priskiriamas tik tiekimui jam pačiam. Taip pat paaiškinta, kad prekes tarpinio veiklos vykdytojo vardu gali gabenti ne tik nepriklausomas vežėjas, bet ir kitas grandinės dalyvis.

Siekiant pagrįsti tarpinio veiklos vykdytojo statusą, būtina turėti įrodymus, kad asmuo organizavo prekių gabenimą savo vardu, taip pat dokumentus, patvirtinančius faktinį prekių išgabenimą iš vienos ES valstybės narės į kitą.

h) Papildytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, apie socialines paslaugas ir susijusias prekes, komentaras

Komentare aiškiau nurodoma, kad socialinių paslaugų teikėjai gali būti ir pelno siekiantys juridiniai asmenys, taip pat asmenys įsisteigę kitose ES/EEE valstybėse, kai jų licencijos ir kvalifikacijos pripažįstamos Lietuvoje.

Atnaujintame komentare į PVM reglamentavimą perkeltos pagrindinės socialinių paslaugų sąvokos ir esminės nuostatos iš Socialinių paslaugų įstatymo. Taip pat akcentuojama, kad paslauga gali būti laikoma socialine paslauga PVM tikslais net ir tuo atveju, jeigu ji nėra įtraukta į Socialinių paslaugų katalogą, jeigu pagal savo esmę ji yra glaudžiai susijusi su globa, rūpyba ar socialinės apsaugos darbu.

Paaiškinta, kad PVM neapmokestinimas gali būti taikomas ne tik socialinių paslaugų teikėjams, pripažįstamiems pagal Socialinių paslaugų įstatymą, bet ir kitiems paslaugų teikėjams, jeigu jų veikla atitinka tam tikrus kriterijus. Vertinama, ar paslaugų teikėjui taikomas specialus teisinis reguliavimas, ar paslaugos tenkina bendrąjį socialinį interesą, ar panašus statusas suteiktas kitiems analogišką veiklą vykdantiems subjektams, taip pat ar didžioji dalis paslaugų kainos finansuojama ligonių kasų ar kitų socialinės apsaugos institucijų lėšomis.

d) VMI paskelbė informacinį pranešimą, kuriame nurodė, kad gyventojų, esančių PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą, pajamos iš žemės ūkio veiklos vis tiek gali būti neapmokestinamos GPM

Nors GPM įstatymo nuostatos nustato, kad  pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos su sąlyga, kad šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju bei kad gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas PVM mokėtoju, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos buvo priimtos iki smulkiojo verslo schemos (SVS) įsigaliojimo, VMI paskelbė informacinį išaiškinimą, kuriame nurodė, jog GPM tikslais svarbu vadovautis ne vien formaliu registracijos PVM mokėtoju faktu, bet ir tokio statuso turiniu bei tikslais.

Todėl VMI laikosi pozicijos, kad gyventojų, įregistruotų PVM mokėtojais, taikančiais SVS Lietuvoje, pajamos iš žemės ūkio veiklos gali būti laikomos neapmokestinamosiomis ir tokie gyventojai taip pat neprivalo individualios veiklos pajamų pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą vien dėl to, kad jie įsiregistravo PVM mokėtojais dėl paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių, tam tikrų paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ar prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, kai Lietuvoje jie taiko SVS ir nuo savo tiekimų Lietuvoje PVM neskaičiuoja.

Teismų praktikos naujienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikos naujienos

Šiame naujienlaiškyje norėtumėme atkreipti dėmesį į LVAT 2026 m. II ketvirčio suformuotą praktiką mokestiniuose ginčuose, kuriuose buvo priimti galutiniai teismo sprendimai ir pateikiamas esminis mokesčių teisės aktų nuostatų aiškinimas.

  1. LVAT dar kartą patvirtino, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai PVM tikslais gali būti laikomi ekonomine veikla. LVAT priminė, kad kai asmuo vykdo nekilnojamojo turto sandorius, kurie atitinka savarankiškumo ir tęstinumo kriterijus bei yra vykdomi siekiant ekonominės naudos, tokia veikla PVM tikslais gali būti laikoma ekonomine veikla. Todėl LVAT konstatavo, kad PVM tikslais ekonomine veikla laikomi tokie nekilnojamojo turto sandoriai, kuriais žemės sklypai yra ruošiami pardavimui juos skaidant, pritaikant juos vystomam nekilnojamojo turto kvartalui statyti.
  2. LVAT pabrėžė, kad sprendžiant dėl užsienio vieneto mokestinių nuostolių perdavimo būtina išsamiai ištirti ir įvertinti visas reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, ypač tai, ar šie nuostoliai iš tiesų gali būti laikomi galutiniais. Ginčas kilo mokesčių mokėtojui apskundus nepalankų VMI įpareigojantį sprendimą, kuriame VMI vertino, kad teorinė galimybė pagal Suomijos teisę perkelti nuostolius į ateities laikotarpius, paneigia jų perdavimo galimybę, nepaisant to, kad faktiškai įmonė veiklos nebetęs ir tokių nuostolių panaudoti nebegalės. LVAT padarė išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes nebuvo nustatyta, ar nagrinėjamu atveju iš tiesų tenkinamos nuostolių perdavimo sąlygos, dėl to byla perduota nagrinėti iš naujo.
  3. LVAT pabrėžė, kad vertinant dividendų neapmokestinimo taikymą būtina nustatyti ne tik formalų dividendų gavėjo statusą, bet ir faktinį jo ekonominį vaidmenį bei teisę disponuoti gautomis lėšomis. Ginčas kilo dėl to, ar Estijos bendrovė buvo tikroji dividendų savininkė, ar tik tarpininkė, įterpta siekiant pasinaudoti mokesčių lengvata. LVAT nustatė, kad Estijos įmonė neturėjo pakankamo ekonominio turinio – reikšmingi buvo darbuotojų, sąnaudų, savarankiško sprendimų priėmimo ir galimybės ekonomiškai disponuoti dividendais vertinimai. LVAT konstatavo, kad bendrovė veikė kaip tarpininkė, o abipusio susitarimo procedūros metu mokesčių administratorių pasiektas susitarimas, jog ji nėra tikroji dividendų savininkė, savaime neleidžia preziumuoti, kad tokiu savininku buvo kitas grandinės ES subjektas. LVAT taip pat pažymėjo, kad siekiant pagrįsti dividendų neapmokestinimo išimties taikymą kitam subjektui išmokėtiems dividendams, būtini objektyvūs ir nuoseklūs įrodymai apie lėšų judėjimą bei jų gavėją. Kadangi nebuvo įrodyta, jog Nyderlanuose įsteigtas fondas, kuriam Estijos įmonė pervedė dividendus, buvo tikrasis dividendų savininkas, LVAT vertino, kad pasirinkta struktūra sudarė nepagrįstą mokestinę naudą, ir atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.
  4. LVAT patvirtino, kad pavėluotas PVM deklaravimas ir sumokėjimas dėl paties mokesčių mokėtojo apsirikimo savaime nepaneigia jo kaltės. LVAT pabrėžė, kad atleidimui nuo baudos ir delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepakanka teigti, jog pažeidimas įvyko dėl techninės klaidos ar rašymo apsirikimo – mokesčių mokėtojas turi įrodyti, kad nepadarė pažeidimo dėl nepakankamo atidumo, rūpestingumo ar apdairumo. Nagrinėtu atveju nustatyta, kad bendrovė neteisingai deklaravo ir laiku nesumokėjo 260 Eur PVM, kas LVAT vertinimu, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos naujienos

 

ESTT per 2026 m. antrąjį ketvirtį išnagrinėjo 13 bylų, kuriose priimti sprendimai, susiję su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos bei 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui, nuostatų taikymu. Šiame naujienlaiškyje pateikiame informaciją apie aktualiausius ESTT sprendimus, turinčius įtakos mokesčių apskaičiavimo praktikai Lietuvoje.

  1. ESTT konstatavo, kad valstybės narės gali taikyti fiksuoto dydžio delspinigius, nevertindamos kiekvienos bylos individualių aplinkybių, jei sistema yra veiksminga ir proporcinga. Atitinkamai, delspinigių dydis neturėtų priklausyti nuo pažeidimo pobūdžio ar sunkumo. ESTT taip pat išaiškino, kad delspinigiai už PVM nepriemoką yra kompensacinio, o ne baudžiamojo pobūdžio mokėjimas, todėl baudos ir delspinigių skyrimas nėra laikomas dvigubu baudimu.
  2. ESTT konstatavo, kad metų pabaigos sandorių kainodaros koregavimai tarptautinės įmonių grupės viduje savaime nelaikomi atlygiu už PVM apmokestinamą paslaugą, nebent tarp susijusių bendrovių egzistuoja teisinis santykis, nustatantis tiesioginį ryšį tarp suteiktų paslaugų ir atlikto koregavimo. Kitaip tariant, pats kainos ar atlygio koregavimas nėra PVM objektas. Tam, kad tokia suma galėtų būti apmokestinama PVM, turi būti nustatyta, kad ji yra atlygis už konkretų prekių tiekimą arba konkrečią paslaugą, tarp kurių ir gauto atlygio egzistuoja tiesioginis ryšys.
  3. ESTT konstatavo, kad naujos bendrovės steigimas, jos kapitalą apmokant nekilnojamąjį turtą turinčių bendrovių akcijomis, yra restruktūrizavimo operacija, kurios valstybės narės negali apmokestinti netiesioginiais mokesčiais. Teismas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto buvimas įnešamų bendrovių turte savaime nepateisina apmokestinimo, o mokesčių vengimo argumentai turi būti grindžiami konkrečiais piktnaudžiavimo požymiais, o ne bendromis prezumpcijomis.

Mūsų Mokesčių komanda yra pasirengusi padėti

Jei norėtumėte išsamiau aptarti, kaip šie ar kiti pokyčiai gali paveikti jūsų verslą, mūsų mokesčių ekspertų komanda yra pasirengusi padėti įvertinti jų poveikį, mokestines rizikas ir rasti jūsų verslui tinkamus sprendimus.