Nors karantinas eina į pabaigą, ekonomistai sako, kad situacija keičiasi labai greitai, todėl visos ekonominės prognozės daromos ne ilgesniam nei kelių savaičių terminui. Ir nors apie galimą krizę ekonomistai kalba atsargiai, apie ekonominį nuosmukį arba recesiją duomenų nemažai. Jau dabar prognozuojamas nuo 5 iki 8 proc. nuosmukis. Kaip tai paveiks statybų sektorių?

Praėjusią savaitę, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad dauguma NT plėtotojų jaučia sugrįžusį susidomėjimą.

„Jeigu pirmosiomis karantino savaitėmis buvo fiksuotas smarkus srautų internetinėse svetainėse kritimas, šiandien dauguma pagrindinių plėtotojų pastebi, kad jis atsistatė beveik į pradinę padėtį, juos vejasi ir gyvi susitikimai dėl būsto apžiūrų. Labiausiai pagyvėjimas jaučiamas ekonominės klasės būsto segmente, kur pirkėjai renkasi būstą šeimai. Itin sumažėjęs investuotojų aktyvumas – galima numanyti, kad jie neskuba, laukia daugiau aiškumo dėl ekonomikos atsigavimo“, – sako M. Statulevičius.

Būsto energijos taupymo agentūra skelbė, kad karantino metu įmonėms buvo atsiradęs statybinių medžiagų trūkumas. Tad net jeigu klientų susidomėjimas grįžta,  tai gali pakoreguoti projektų kainas.

„Sorainen“ partneris, advokatas Žygimantas Pacevičius atkreipia dėmesį, kad sumažėjusios kuro kainos nėra tinkamas argumentas vienašališkai nutraukti arba reikalauti pakeisti sutartis, nebent tokia galimybė būtų numatyta sutartyje. Apie užsakovo teisę reikalauti kainos sumažinimo galima būtų kalbėti nebent tuomet, jeigu rinkoje reikšmingai sumažėtų pačios krovinių gabenimo paslaugų kainos. Tačiau užsakovams paprasčiau tokiu atveju būtų atveju kreiptis į kitą vežėją ar ekspeditorių, kuris siūlo mažesnę kainą, nebent yra galiojantis užsakovo įsipareigojimas krovinius gabenti naudojantis konkretaus subjekto paslaugomis.

Visą straipsnį skaitykite structum.lt.