Lietuvos viešojoje erdvėje nuskambėjo ne vienas mobingo arba kitaip kolektyvinio psichologinio smurto darbe atvejis. Šiam reiškiniui didelį dėmesį skiria ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI), o lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, kurių tikslas padėti užkirsti kelią psichologinio smurto, įskaitant mobingą, apraiškoms darbe ir sudaryti sąlygas darbuotojams nuo jo apsiginti. Organizacijoms tai reiškia papildomas prievoles, kurios svarbios siekiant sumažinti su psichologiniu smurtu ir mobingu susijusias rizikas.
Reikalavimai, įpareigojantys darbdavius užtikrinti saugią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų buvo įtvirtinti jau ir 2017 metais įsigaliojusiame Darbo kodekse.
Lapkričio 1 d. įsigaliosiantys Darbo kodekso pakeitimai darbdaviams numato konkrečias papildomas pareigas smurto ir priekabiavimo draudimui įgyvendinti.
Visų pirma, pakeitimais įtvirtintas smurto ir priekabiavimo apibrėžimas. Pagal jį, smurtas bei priekabiavimas (įskaitant ir priekabiavimą dėl lyties) – tai bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, kai vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį. Taip pat, smurto ir priekabiavimo faktas gali būti konstatuojamas, kai nepriimtinu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti, įžeidžianti aplinka ar atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir neturtinė žala.
Visą vyresniosios teisininkės Aurelijos Daubaraitės komentarą skaitykite delfi.lt.
