Prasidėjusi pandemija su savimi atsinešė ir ekonominį nestabilumą, apie kurį signalizuoja padidėjęs darbuotojų atleidimų skaičius ir augantis įmonių nemokumas. Nuo ankstesnių ekonominių krizių ši skiriasi tuo, kad karantino metu įstatymai draudė inicijuoti įmonių bankrotą, tačiau jam pasibaigus, tikėtina, kad jų skaičius augs. Bankroto atveju patenkinama tik nedidelė dalis kreditorių reikalavimų, todėl abiem pusėms naudingiau ieškoti konsensuso. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip pasiekti susitarimą, pataria teisės ekspertai.

Pagal 2020 m. balandžio 21 d. priimtus JANĮ pakeitimus, kreditorius karantino laikotarpiu negalėjo iškelti bankroto bylos įmonei, tapusia nemokia dėl COVID – 19 pandemijos po karantino paskelbimo. Karantinas palietė tiek smulkias, tiek stambias įmones, o daugiausiai sunkumu patyrė turizmo, aptarnavimo, mažmeninės prekybos, maitinimo ir kiti sektoriai. „Sorainen“ ginčų praktikos partneris, bankroto ir restruktūrizavimo komandos vadovas Lietuvoje Žygimantas Pacevičius mano, kad toks įstatymo pakeitimas skatino kreditorius ir skolininkus solidarizuotis ieškant susitarimo. Karantinui pasibaigus, kreditoriai gali teikti ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam skolininkui.

„Prieš kreipdamasis į teismą kreditorius apie ketinimą kelti bankroto bylą privalo pateikti pranešimą įmonei – skolininkei ir įspėti, kad, jeigu per pranešime nurodytą terminą skola nebus padengta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime kreditorius privalo nurodyti ne trumpesnį kaip 15 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo skolininkui dienos. Šia nuostata yra skatinama susitarti dėl pagalbos skolininkui – skolos pertvarkymo sulygstant naujus mokėjimo terminus ar dėl atleidimo nuo delspinigių, kitokių nuolaidų“, – teigia advokatas.

Skaitykite daugiau delfi.lt.