Lietuva ir toliau palaiko sulėtėjusią regiono verslų susijungimų ir pardavimų rinką, kurioje aktyviausiai sandoriai vyksta programinės įrangos sektoriuje. Patarėjai suaktyvėjimo laukia kitąmet.

Per devynis šių metų mėnesius Baltijos šalyse paskelbta apie 174 transakcijas, arba 9% mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo „Mergermarket“ surinkti ir teisės firmos „Sorainen“ susisteminti duomenys.

Nors šiemet sandorių rinka atsilieka nuo rekordinių pernykščių ir 2024 m., tačiau vis dar pastebimai lenkia aktyvumą 2022-2023 m. Savo ruožtu sandorių su atskleista verte apimtis lyginamu laikotarpiu sumažėjo 13%, iki 2,157 mlrd. Eur.

„Sandorių srautas Baltijos šalyse stabilizuojasi – nėra veiksnių, kurie smarkiai stabdytų ar didintų jų skaičių. Auganti infliacija ar kiti makroekonominiai rodikliai nedaro pastebimos teigiamos ar neigiamos įtakos, – rinkos pulsą įvertino dr. Irmantas Norkus, „Cobalt“ vadovaujantis partneris. – Sandorių dinamika atitinka Europos tendencijas – vertės didėja, skaičius mažėja.“

Savo ruožtu pasaulyje po aktyvaus pirmojo pusmečio trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sandorių su atskleista verte apimtis smuko 10%, iki 1,08 trln. USD, rodo „Bloomberg“ susisteminti duomenys. Tiesa, visų 9 mėnesių rezultatas siekia 3,8 trln. USD ir pasaulio verslai per likusį ketvirtį dar teoriškai gali pagerinti daugiau kaip 5 trln. USD 2021 m. rekordą. Tačiau tokio scenarijaus perspektyvas šių metų pabaigoje komplikuoja laukiami centrinių bankų palūkanų kėlimai, nerimas dėl DI, JAV vidurio kadencijos rinkimai, galintys pakoreguoti stambių sandorių tvarkaraštį.

Tempia Lietuva

Po bendra baltiška statistika toliau plėtojasi skirtingos tendencijos. Lietuva tempia bendrą rezultatą tiek pagal bendrą sandorių skaičių, tiek pagal vertę, o Estijoje ir Latvijoje sandorių skaičius krenta.

Iš visos Baltijos šalyse įvykusių sandorių su atskleista verte apimties (2,157 mlrd. Eur) 84% teko Lietuvai, kur sandorių vertė siekė 1,812 mlrd. Eur. Be to, per 2026 m. 9 mėnesius paskelbtų sandorių vertė Lietuvoje – dvigubai didesnė nei 2025 m. per tą patį laiką, kai siekė 617 mln. Eur.

„Lietuvos sandorių rinka jau kelerius metus yra aktyvesnė nei Latvijos ir Estijos. Manau, tai lemia tiek stipresnė Lietuvos ekonomika, tiek didesnis stambesnių bei augančių įmonių skaičius. Per šių metų tris ketvirčius sandorių skaičius su taikiniais Lietuvoje sudarė 52% bendro sandorių Baltijos šalyse skaičiaus, ir šis procentas koreliuoja su Lietuvos BVP dalimi Baltijos šalių bendrame BVP, kuri pernai sudarė 50%, šiemet dar paaugs”, – komentuoja Laimonas Skibarka, statistiką susisteminusios „Sorainen“ partneris. Jį stebina ženklus sandorių skaičiaus kritimas Latvijoje.

Tarp dešimties didžiausių šių metų sandorių – septyni, kurių taikinio šalis klasifikuojama
Lietuva.

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio finansų rinkoms ir verslams teko susidurti su tebesitęsiančia geopolitine įtampa, atsinaujinusiu energijos išteklių brangimu ir atitinkamai šoktelėjusia infliacija bei brangstančiu skolintu kapitalu.

Šalia to Baltijos regionas regėjo aštrėjančią saugumo situaciją su aktyvesnėmis
hibridinėmis atakomis, diversijomis.

„Jei tų geopolitinių įtampų nebūtų, turėtume dar aktyvesnę sandorių rinką. Tačiau pastaruoju metu iš tarptautinių investuotojų klausimų dėl geopolitikos beveik negirdime. Matyt, todėl, kad visiems akivaizdu, jog Rusija įstrigo su savo karu Ukrainoje, ukrainiečiams gerai sekasi išlaikyti fronto liniją ir net atsikovoti okupuotas teritorijas. Baltijos šalys daug investuoja į gynybą, tai suteikia pasitikėjimo ir užtikrintumo tiek vietos, tiek užsienio investuotojams, – aiškina L. Skibarka. – Beje, Lietuvos investuotojai išlieka aktyvūs – perka įmones tiek Baltijos, tiek užsienio šalyse.“

Geopolitinės rizikos paveikia nebent mažiau Baltijos šalis pažįstančių investuotojų sprendimus, vertina specialistai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“. Investuotojai daugiau dėmesio skiria veiklos tęstinumui, kibernetiniam saugumui, tiekimo grandinėms ir kitoms rizikoms, mano Rūta Armonė, kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė.

„Nors tai irgi gali ilginti sandorių procesus, tačiau manome, kad daugiausia laiko, visgi, užima komercinės derybos, kurios, atrodo, nenutrūksta viso sandorio metu ir nebūtinai pasibaigia sėkmingai. Verslai dažnai turi strategijas potencialių rizikų atveju ir yra pasirūpinę, kaip spręsti nedidelius iššūkius tiek per nenutrūkstamą procesų užtikrinimą, tiek piniginių lėšų kaip buferio turėjimu, tai irgi suteikia stabilumo, – sako R. Armonė. – Geopolitinė situacija sandorių rinkos tikrai neparalyžiuoja, o tam tikruose sektoriuose, ypač gynybos, netgi skatina investicijas.“

Prognozės

Į artimiausius ketvirčius sandorių rinkos konsultantai žiūri su optimistiškais lūkesčiais. Nors investuotojai tikriausiai išliks selektyvūs, sprendimus priims galbūt ilgiau, sandorių aktyvumas turėtų išlikti „pakankamai aukštas“, mano „Ellex Valiuno“ specialistai.

„Vis daugiau verslų ieško sprendimų, kurie susietų jų produktus su technologijomis, taip pat žmonių, galinčių tai atlikti, t. y. įsigyja komandą, galinčią vystyti naują verslo dalį. Rinkoje išlieka nemažai investavimui skirto kapitalo, privataus kapitalo fondai ieško naujų galimybių, toliau vyksta konsolidacija ir kartų kaita versle“, – prognozę grindžia R. Armonė, daugiausia potencialo matanti energetikos, technologijų, gynybos ir paslaugų sektoriuose.

Visą straipsnį skaitykite vz.lt