Eksportuojant produkciją už Europos Sąjungos (ES) ribų įmonėms svarbu įsitikinti, ar ji nėra priskiriama dvejopos paskirties (angl. dual-use) prekėms. Tai prekės, technologijos ir programinė įranga, kurie gali būti panaudoti tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams. Teisės firmos „Sorainen“ partnerės Vaivos Mašidlauskienės ir reguliacinės aplinkos eksperto, teisininko Nojaus Jašmonto teigimu, atlikti patikrą aktualu ne tik tiesiogiai su gynybos pramone susijusioms įmonėms, bet daugeliui technologijų, elektronikos, telekomunikacijų ir pramonės įrangos ir susijusios programinės įrangos eksportuotojų.
Pirmasis žingsnis – preliminari patikra
Anot V. Mašidlauskienės, dvejopos paskirties prekių kontrolę reglamentuoja Reglamentas (ES) 2021/821. Jo I priede pateikiami detalūs techniniai dvejopos paskirties prekių aprašai. Visgi praktiškai galimą dvejopos paskirties statuso nustatymą, anot advokatės, verta pradėti atliekant dvi paprastesnes preliminarias patikras.
„Pirmasis žingsnis galėtų būti prekės Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodo nustatymas. Konkrečioms prekių kategorijoms priskirtus kodus galima rasti Lietuvos muitinės LITAR sistemoje. Šalia konkrečių prekių ar jų grupių sistemoje taip pat gali būti pateikiamos aktualios pastabos dėl taikomų eksporto ar importo ribojimų bei kontrolės režimų, įskaitant ir nuostatas, susijusias su dvejopa paskirtimi. Į jas svarbu atkreipti dėmesį“, – pažymi V. Mašidlauskienė.
Teisininkės teigimu, vertinant, ar prekė priskirtina dvejopos paskirties prekėms, taip pat gali praversti Europos Komisijos skelbiama KN kodų ir dvejopos paskirties prekių klasifikavimo kodų koreliacinė lentelė. Joje galima pasitikrinti, su kokiais dvejopos paskirties prekių klasifikavimo kodais susietas konkretus KN kodas. Tačiau tokia sąsaja savaime nereiškia, kad konkreti prekė yra dvejopos paskirties.
„Svarbu pabrėžti, kad nei LITAR/TARIC sistemose pateikiamos pastabos, nei EK koreliacinė lentelė nėra galutinis verdiktas dėl dvejopos paskirties statuso. Tačiau jeigu koreliacinė lentelė arba LITAR/TARIC sistemos rodo galimą ryšį su dvejopos paskirties reglamentavimu, tuomet būtina vertinti konkrečius Reglamento I priede nustatytus techninius kriterijus ir juos palyginti su prekės charakteristikomis“, – sako V. Mašidlauskienė.
Atskiros eksporto licencijos reikia ne visuomet
„Sorainen“ teisininkės teigimu, jei prekė atitinka Reglamento I priede numatytus dvejopos paskirties kriterijus, norint ją eksportuoti už ES ribų dažnu atveju teks gauti specialią eksporto licenciją. Ją Lietuvoje išduoda Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuriai reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
„Tiesa, individuali eksporto licencija būtina ne visuomet. Net jei prekė atitinka dvejopos paskirties kriterijus, kai kuriais atvejais gali užtekti bendrojo eksporto leidimo (pvz., EU001). Sąlygos bendrojo eksporto leidimo taikymui nustatytos Reglamento II priede. Pavyzdžiui, su bendruoju leidimu dvejopos paskirties prekes gali būti leidžiama eksportuoti į tokias šalis kaip Japonija ar JAV. Visgi prieš pirmą kartą naudojantis bendruoju leidimu vis tiek reikia informuoti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją“, – pabrėžia V. Mašidlauskienė.
Aktualūs ir kiti ribojimai
Savo ruožtu N. Jašmontas pažymi, kad prekių judėjimas ES viduje, žvelgiant iš reguliacinės perspektyvos, nelaikomas eksportu, todėl daugeliu atvejų jam netaikomi ir dvejopos paskirties prekėms numatyti apribojimai. Visgi, teisininko teigimu, kai kurios kontrolės priemonės gali būti taikomos ir ES viduje. Tokie atvejai apibrėžiami Reglamento IV priede. Be to, valstybės narės gali taikyti nacionalines kontrolės priemones.
„Lietuvoje taip pat taikomos nacionalinės strateginių prekių kontrolės priemonės. Jų įgyvendinimui nustatytos licencijavimo procedūros ir už kontrolės vykdymą atsakingos institucijos. Galiausiai, net jei prekė neatitinka Reglamente numatytų dvejopos paskirties kriterijų ir jei nėra taikomos nacionalinės kontrolės priemonės, atskiros eksporto licencijos poreikis gali kilti dėl vadinamųjų „catch all“ nuostatų“, – sako N. Jašmontas.
Anot „Sorainen“ teisininko, jos gali būti taikomos, jei prekė yra arba gali būti naudojama veiklai, susijusiai su cheminiais, biologiniais ar branduoliniais ginklais, jų pristatymo sistemomis, galutiniu kariniu naudojimu ar tam tikromis kibernetinio stebėjimo technologijomis. Tokiais atvejais sprendimą dėl eksporto leidimo poreikio priima kompetentinga institucija.
N. Jašmonto teigimu, įmonėms visais atvejais svarbu įsitikinti, kad jų vykdoma tarptautinė prekyba nepažeistų dvigubos paskirties prekėms taikomų apribojimų ar kitų eksporto taisyklių. Tai ypač aktualu technologinius produktus ar jų komponentus eksportuojančioms bendrovėms, kurios planuoja plėtrą į ne ES rinkas. Joms rekomenduojama atlikti išankstinį dvejopos paskirties vertinimą ir taip apsidrausti nuo su eksporto kontrolės pažeidimais susijusių rizikų.
Publikuota 15min.lt