Mokesčių teisės aktų naujienos

Mokestis už aplinkos teršimą

Priimti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, kuriais akumuliatoriams ir galvaniniams elementams (baterijoms) nebebus taikomas mokestis už aplinkos teršimą.

Nauja tvarka bus taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis už visą 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius.

Kitos teisės aktų naujienos

a) Priimti dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo pakeitimai, kuriais nustatomi nauji dienpinigių mokėjimo ribojimai trumpoms komandiruotėms

Pagal naująją tvarką, kuri įsigaliojo nuo 2026 m. spalio 1 d., jeigu komandiruotės pirmoji ir (arba) paskutinė diena trunka trumpiau nei keturias valandas, už tokią dieną bus mokama 20 proc. atitinkamai valstybei nustatyto dienpinigių dydžio. Apskaičiuojant komandiruotės trukmę, į ją bus įskaitomas ir kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą bei grįžimo laikas.

Taip pat keičiama dienpinigių mokėjimo už komandiruotes Lietuvoje tvarka, kuria nustatoma, kad už vienos dienos komandiruotes Lietuvos teritorijoje dienpinigiai nebebus mokami, t. y. dienpinigiai už komandiruotes Lietuvos teritorijoje bus mokami tik tuo atveju, jei komandiruotė truks ilgiau nei vieną komandiruotės dieną.

b) Pakeistas „Duomenų apie praneštinus kriptoturto naudotojus teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarkos aprašas“

Pagrindinis pakeitimas susijęs su „praneštino asmens“ ir „praneštino naudotojo“ sąvokomis, įtraukiant ne tik ES valstybių narių, bet ir ne ES valstybių rezidentus. Atitinkamai išplėsta registruojama ir VMI teikiama informacija: turi būti nurodomos ir ne ES rezidavimo valstybės bei jų suteikti mokesčių mokėtojo identifikaciniai numeriai.

Taip pat patikslinta, kad „jau esantys“ naudotojai yra tie, kurie santykius su paslaugų teikėju užmezgė iki 2025 m. gruodžio 31 d., o ne nuo 2025 m. gruodžio 31 d., kaip buvo nurodyta anksčiau.

Detaliau su kriptoturto sektoriui nuo 2026 metų taikomus duomenų teikimo VMI įsipareigojimais galite susipažinti čia.

c) Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. tabako gaminių gamintojams ir importuotojams VMI unikalius identifikatorius (UID) suteiks nauja, 0,2299 Eur už vieną tūkst. UID, kaina.

d) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino 2027 m. minimalią mėnesinę algą – 1245 Eur ir minimalų valandinį atlygį – 7,61 Eur.

 

VMI skelbiamų mokesčių įstatymų komentarų bei leidinių naujienos

Pelno mokestis

a) Atnaujintas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 3 dalies komentaras dėl plonosios kapitalizacijos taisyklės taikymo

Atnaujintame komentare VMI susiaurino iki šiol taikytą plonosios kapitalizacijos taisyklių aiškinimą, aktualų įmonėms, kurios skolinasi iš trečiųjų asmenų, kai paskola garantuojama kontroliuojančiojo skolintojo. Anksčiau VMI garantavimo sąvoką aiškino plečiamai ir ją taikė bet kokio pobūdžio užtikrinimo priemonėms – laidavimui, turto įkeitimui ar hipotekai. Dabar VMI paaiškino, kad kitomis nei garantijos ar laidavimo formomis užtikrintos paskolos skolintam kapitalui už atlygį nepriskiriamos, t. y. paskolos, gautos iš trečiųjų asmenų, priskiriamos skolintam kapitalui už atlygį tik tuo atveju, jeigu jų grąžinimas yra užtikrinamas kontroliuojančiojo (-ų) skolintojo(-ų) laidavimu ar garantija.

Be kita ko, komentare paaiškinama, kad VMI skaičiuodama kontroliuojamą skolintą kapitalą metų pabaigai atsižvelgs į faktiškai grąžintą paskolos dalį, išskyrus piktnaudžiavimo atvejus.

Komentaras taip pat papildytas praktiniais pavyzdžiais, iliustruojančiais paskolos grąžinimo ir pakartotinio skolinimosi situacijas, finansavimą per grupės lėšų koncentravimo (angl. „cash pool“) sistemas.

Svarbu tai, kad VMI nurodė, jog nauji išaiškinimai, atsižvelgiant į jų palankesnį mokesčių mokėtojams vertinimo pobūdį, gali būti taikomi ir ankstesniems mokestiniams laikotarpiams, kuriems dar nėra pasibaigę senaties terminai.

b) VMI parengė Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio komentarą dėl pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo

Komentare pateikiami praktiniai išaiškinimai dėl pozityviųjų pajamų apmokestinimo sąlygų vertinimo, faktinės ekonominės veiklos išimties taikymo, pozityviųjų pajamų apskaičiavimo tiesioginės ir netiesioginės kontrolės atvejais bei užsienyje sumokėto pelno mokesčio atskaitymo.

Vienas aktualiausių išaiškinimų susijęs su užsienio valstybėmis, kuriose pelno mokestis mokamas tik paskirsčius pelną. VMI pateiktame pavyzdyje, kai Lietuvos įmonė valdo Estijoje įsteigtą įmonę, nurodoma, kad, tokiam Lietuvos įmonės kontroliuojamajam užsienio subjektui (Estijos įmonei) nepaskirsčius pelno ir dėl to nesumokėjus pelno mokesčio Estijoje, jo faktinis pelno mokestis pozityviųjų pajamų taisyklių taikymo tikslais laikomas lygiu nuliui. Todėl toks subjektas gali atitikti mažo apmokestinimo kriterijų, net jeigu Estijoje taikomas standartinis pelno mokesčio tarifas yra didesnis už Lietuvoje taikomą tarifą. Tokiu atveju VMI nurodo, jog užsienio įmonės pozityviosios pajamos turėtų būti įtraukiamos į Lietuvos įmonės mokesčio bazę, proporcingai valdomam akcijų skaičiui, ir apmokestinamos pelno mokesčiu Lietuvoje.

Kartu VMI paaiškino faktinės ekonominės veiklos išimties taikymą. Vertinant, ar kontroliuojamasis užsienio subjektas turi pakankamai darbuotojų ir naudoja pakankamai turto, pakankamumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, jai objektyviai reikalingus išteklius, įmonės finansinius rodiklius, darbo užmokesčio sąnaudas ir kitas ekonomines aplinkybes. Todėl jei pagal vykdomos ekonominės veiklos pobūdį užsienio įmonė turi pakankamai darbuotojų, naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai Estijoje užtikrinti, Pozityviųjų pajamų apmokestinimo nuostatos netaikomos, ir Lietuvos įmonė neturi skaičiuoti kontroliuojamojo užsienio subjekto pozityviųjų pajamų ir įtraukti jų į savo mokesčio bazę.

Komentare taip pat pateikti išsamesni pavyzdžiai, paaiškinantys pozityviųjų pajamų priskyrimą tiesioginės ir netiesioginės kontrolės atvejais. Kai Lietuvos įmonė užsienio subjektą netiesiogiai kontroliuoja per kitą Lietuvos įmonę, pozityviąsias pajamas į savo pelno mokesčio bazę turi įtraukti užsienio subjektą tiesiogiai kontroliuojanti Lietuvos įmonė. Tačiau, kai kontrolė įgyvendinama per kitą užsienio subjektą, Lietuvos įmonei gali tekti apskaičiuoti tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai kontroliuojamų užsienio subjektų pozityviąsias pajamas.

Komentare pateikiama ir praktinių išaiškinimų dėl kontroliuojamojo užsienio subjekto paskirstytų dividendų. VMI paaiškino, kad paskirstyti, tačiau Lietuvos įmonei neišmokėti dividendai neįtraukiami į pozityviąsias pajamas, jeigu jų suma neviršija ankstesnį mokestinį laikotarpį į Lietuvos įmonės pajamas įtrauktų pozityviųjų pajamų sumos ir dividendai išmokami per penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Jeigu per šį laikotarpį dividendai neišmokami arba išmokama tik dalis jų, neišmokėta dividendų suma turėtų būti įtraukta į Lietuvos įmonės pozityviąsias pajamas.

Detaliau su komentare pateiktais VMI išaiškinimais galite susipažinti čia.

Pridėtinės vertės mokestis

a) VMI atnaujino Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 20 straipsnio komentarą dėl sveikatos priežiūros apmokestinimo PVM

Atnaujintame komentare VMI paaiškino, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugų PVM lengvata taikoma, kai teikiamos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos ir jas teikiantis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę teikti atitinkamas paslaugas, o paslaugų finansavimo šaltinis šiuo atveju nėra lemiamas, todėl vertinimui neturi reikšmės, ar už paslaugas mokama PSD, paciento ar kitomis lėšomis.

Psichologų, kurie nelaikomi medicinos psichologais, teikiamoms paslaugoms ši lengvata netaikoma. VMI nurodė, kad PVM neapmokestinamos tik medicinos psichologo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl lengvatos taikymo vertinama paties specialisto kvalifikacija ir teisė teikti sveikatos priežiūros paslaugas, o ne įstaigos, kurioje jis dirba, teisinis statusas.

Papildomai paaiškintas darbdavių ar draudimo bendrovių užsakymu atliekamų medicininių apžiūrų apmokestinimas PVM. Šios paslaugos gali būti neapmokestinamos PVM, jeigu patikrinimai yra daugiausia skirti ligų prevencijai, jų nustatymui arba darbuotojų ar apdraustųjų asmenų sveikatos būklės stebėjimui.

Akcizai

a) VMI parengė Akcizų įstatymo komentarą dėl nealkoholinių saldintų gėrimų.

VMI parengė Akcizų įstatymo komentarą, kuriame paaiškino akcizų už nealkoholinius saldintus gėrimus/ gėrimų koncentratus (saldinti gėrimai) taikymo tvarką – kokiais atvejais ir kuriuo momentu atsiranda prievolė mokėti akcizus, kas laikomas akcizų mokėtoju, kokios ir kaip taikomos atleidimo nuo akcizų lengvatos sąlygos ir kaip klasifikuojami saldintiems gėrimams bei jų koncentratams taikomi akcizų tarifai.

Esminiai išaiškinimai:

  • Iš kitos ES valstybės narės verslo reikmėms atgabenamų saldintų gėrimų atveju akcizai taikomi tiek fasuotiems, tiek nefasuotiems saldintiems gėrimams, nepriklausomai nuo to, ar jie skirti realizuoti Lietuvoje.
  • Lietuvoje pagamintas gėrimas paprastai laikomas pagamintu, kai tampa tinkamas pateikti rinkai, t. y. yra išpilstomas ar sufasuojamas į pardavimui skirtą pakuotę. Todėl prievolė mokėti ir deklaruoti akcizus atsiranda, kai asmuo saldintą gėrimą pagamina ir išpilsto (sufasuoja) į pardavimui skirtą pakuotę. Jeigu fasavimo paslaugą teikia kitas asmuo, akcizų prievolė gamintojui atsiranda gėrimus išgabenus fasavimo paslaugos teikėjui.
  • Importo akcizai mokami išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, neatsižvelgiant į tai, ar importuoti gėrimai vėliau bus parduoti Lietuvoje, ar išgabenti į kitą ES valstybę narę. Jeigu prekės vėliau faktiškai išgabenamos, sumokėtas akcizas gali būti grąžinamas, tačiau vien ketinimo jas išgabenti nepakanka.
  • Lietuvoje prekes įsigijęs asmuo gali tapti atsakingas už akcizų sumokėjimą, jeigu nustatoma, kad už gėrimus ar koncentratus akcizai nebuvo sumokėti ankstesniame tiekimo grandinės etape. VMI kaip galimus atvejus įvardija neteisėtą gamybą ar prekybą, neapmokestintų koncentratų naudojimą saldintiems gėrimams ruošti ir tokių prekių sandėliavimą.
  • Registruotis akcizų mokėtoju turi įmonės, kurios verslo reikmėms gauna saldintus gėrimus iš kitų ES valstybių narių arba juos gamina Lietuvoje. Gamintoju laikomas faktiškai produktą pagaminantis asmuo. Įmonė, kurios prekės ženklas nurodytas ant pakuotės, tačiau kuri pati gėrimo negamina, o tik užsako gamybą ir jį parduoda, akcizų tikslais nelaikoma gamintoja. Importuotojai, mokantys importo akcizus muitinėje, vien dėl importo VMI registre neregistruojami.
  • Tais atvejais, kai saldinti gėrimai yra skirti maisto produktų gamybai, šiems saldintiems gėrimams lengvata gali būti taikoma tiesiogiai. Šiems tikslams prekes importuojant, atgabenant iš kitų ES valstybių narių, Lietuvoje pagaminus, parduodant – akcizai gali būti neskaičiuojami.
  • Pagal individualų užsakymą viešojo maitinimo įstaigoje (kavinėje ar arbatinėje) paruoštas saldintas gėrimas laikomas akcizų objektu, tačiau jam taikoma lengvata, jeigu jis yra nefasuotas. Lengvata taikoma ir vietoje vartojamiems, ir išsinešti vienkartiniuose puodeliuose pateikiamiems gėrimams.
  • Koncentrato skiedimas vandeniu ar kitu skysčiu nelaikomas saldinto gėrimo gamyba. Pavyzdžiui, kai viešojo maitinimo įstaiga iš sirupo ar vaisių tyrės paruošia kokteilį arba arbatą, toks paruošimas savaime nelaikomas saldinto gėrimo gamyba akcizų tikslais.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti čia.

b) VMI parengė Akcizų įstatymo 19 straipsnio komentarą dėl atvejų, kai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų

Komentare VMI detalizavo akcizų lengvatų taikymą eksportuojamoms prekėms, laivų ir orlaivių atsargoms, diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms, NATO ir kitų ES valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms skirtoms prekėms.

VMI paaiškino, kad eksportuojamoms prekėms lengvata tiesiogiai taikoma, kai prekės eksportuojamos iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio ir joms nepanaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Reiso metu tiekiamoms prekėms lengvata taikoma tik tada, kai jos skirtos keleiviams tiesiogiai vartoti laive arba orlaivyje, vykstančiame už ES teritorijos ribų.

Dėl akcizų lengvatos diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms, paaiškinta, kad sumokėti akcizai grąžinami, kai akcizai nurodyti prekių įsigijimo dokumentuose, o atitinkamų prekių vertė kiekviename dokumente yra ne mažesnė kaip 55 Eur (įskaitant PVM ir akcizus). Ši minimali vertės riba netaikoma kelių transporto priemonių degalams. Kartu paaiškinta, kad lengvata netaikoma Lietuvoje įsigyjamam apdorotam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir nealkoholiniams saldintiems gėrimams (išskyrus išimtis).

Dėl akcizų lengvatos laivams ir orlaiviams tiekiamoms atsargoms VMI išvardijo dokumentus, kuriais turi būti pagrįstas lengvatos taikymas: PVM sąskaitas faktūras, atsargų pakrovimo važtaraščius, akcizais apmokestinamų prekių vežimo ir akcizų apskaičiavimo dokumentus, muitinės deklaracijas arba kitus tiekimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat paaiškinta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. laivų ir orlaivių degalų tiekėjai bei naudotojai VMI atskirai neberegistruojami, nes informaciją apie degalų tiekimą ir naudojimą VMI gauna iš pateikiamų dokumentų bei kitų turimų duomenų.

Dėl akcizų lengvatos kitų ES valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms skirtoms prekėms VMI paaiškino, kad kai tokios operacijos organizuojamos už ES ribų arba kai prekės tiekiamos į kitą ES valstybę narę, tuomet taikomos paskirties valstybėje nustatytos sąlygos ir apribojimai, o prekių tiekėjui arba muitinės įstaigai turi būti pateiktas tos valstybės kompetentingos institucijos patvirtintas sertifikatas.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti čia.

c) Atnaujintos akcizais apmokestinamų prekių negrįžtamo praradimo / visiško sunaikinimo pripažinimo taisyklės

Taisyklėse papildomai numatyta, kad nealkoholiniai saldinti gėrimai, prarasti dėl force majeure ar nenugalimos jėgos, atleidžiami nuo akcizų (kitiems praradimo atvejams ši nauja nuostata netaikoma).

Atsižvelgiant į ESTT praktiką, iš esmės peržiūrėtos nuostatos dėl kitų (ne force majeure) praradimo atvejų: nustatyta, kad vertinant atleidimą nuo akcizų bus žiūrima, ar asmuo dėjo visas pastangas išvengti prekių praradimo, o lengvata taikoma tik prekėms, laikomoms akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje pagal akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą ir dar neišleistoms vartoti.

Naujai nustatyti reikalavimai prašymui pridedamiems dokumentams: sunaikinimo aktą turi rengti sandėlio savininkas, nustatyti reikalavimai paties akto turiniui, pareiškėjas privalo nurodyti nekokybiškų prekių grąžinimo į sandėlį datą, akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo panaikinimo datą bei gabenimo dokumento rekvizitus, o kai naikinimas trunka ilgiau nei dvi dienas – pateikti naikinimo grafikus su numatomais sunaikinti kiekiais.

Teismų praktikos naujienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikos naujienos

  1. LVAT pripažino, kad veislinių šunų ir kačių veisimas gali būti laikomas žemės ūkio veikla,

todėl iš šios veiklos gaunamoms pajamoms taikomas ne individualios veiklos, bet žemės ūkio veiklos apmokestinimo režimas, pagal kurį pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos GPM, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.

  1. LVAT akcentavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė – VMI sprendimo priverstinai išieškoti mokestinę prievolę (akcizus) sustabdymas iki bylos išnagrinėjimo, negali būti grindžiamas vien galimais finansiniais sunkumais, be kita ko, neįrodant pareiškėjo situacijos išskirtinumo.

Tuo tarpu argumentai dėl VMI sprendimo, dėl kurio vyksta mokestinis ginčas, galimo neteisėtumo nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurio metu ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės nėra vertinami.

  1. LVAT konstatavo, kad bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi, savanoriškas mokesčių deklaravimas ir sumokėjimas savaime nesudaro pagrindo atleisti nuo delspinigių.

Teismas pabrėžė, kad delspinigiai atlieka ir prevencinę funkciją, o teisinių žinių trūkumas ar netinkamas sandorių kvalifikavimas nepateisina mokestinių prievolių nevykdymo, todėl prašymas atleisti nuo dalies PVM delspinigių buvo atmestas.

  1. LVAT konstatavo, kad reorganizavimo metu perimtais mokestiniais nuostoliais apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas tik tuo atveju, jeigu trejus metus faktiškai tęsiama būtent ta veikla, dėl kurios susidarė perimti mokestiniai nuostoliai.

Teismas padarė išvadą, kad perimta nekilnojamojo turto nuomos veikla nutrūko pardavus vienintelį nuomojamą objektą, nors bendrovė gautas lėšas laikinai investavo ir planavo reinvestuoti į kitą nekilnojamąjį turtą. Teismui nepakako nei deklaruojamo ketinimo ateityje įsigyti naują investicinį objektą, nei lėšų skolinimo už palūkanas. Veiklos netęsimą papildomai patvirtino ir tai, kad po daugiau nei dvejų metų nuo reorganizavimo buvo priimtas sprendimas bendrovę likviduoti, beveik devynis mėnesius vykdytos likvidavimo procedūros, o vėlesnis jų atšaukimas nebuvo pripažintas pakankamu veiklos tęstinumo įrodymu.

  1. LVAT konstatavo, kad tranzito procedūros vykdytojas atsako už tinkamą tranzito procedūros užbaigimą ir yra objektyviai atsakingas kaip skolininkas muitinei, net jei prekės dingsta ne dėl jo kaltės.

Bendrovė nepateikė tinkamo įrodymo, kad ginčo krovinys (vandens pypkių tabakas) buvo pristatytas paskirties muitinės įstaigai – vietoje deklaruoto kiekio rasta tik nedidelė dalis prekių – todėl ji pagrįstai pripažinta skolininke muitinei, nepaisant to, kad prekės galėjo dingti dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

  1. LVAT konstatavo, kad tranzito procedūros vykdytojas pripažįstamas skolininku muitinei, kai per nustatytą terminą negaunamas patvirtinimas, jog prekė pateikta paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėjo pateiktos trečiosios šalies dokumentų kopijos, patvirtintos institucijos, neturėjusios tam įgaliojimų (o ne pačios muitinės), nepripažįstamos tinkamu alternatyviu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu.

Teismas taip pat pripažino pagrįstu prekės (automobilio su nurodytais, bet nedetalizuotais defektais) muitinės vertės nustatymą pagal antrinį (atsarginį) metodą, remiantis specializuoto žinyno duomenimis, kadangi sandorio vertės metodas netaikytinas prekėms, parduotoms eksportui į trečiąją šalį, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl defektų poveikio vertei. Dėl importo PVM teismas nurodė, kad ši prievolė automatiškai neatsiranda vien dėl skolos muitinei, tačiau, prekei nepasiekus paskirties muitinės įstaigos ir nesant duomenų apie jos patekimą į kitos valstybės narės apyvartą, laikytina, jog prekė liko Lietuvos teritorijoje ir buvo importuota čia, todėl importo PVM apskaičiuotas pagrįstai.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos naujienos

Priimti sprendimai, susiję su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva) bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų taikymu.

  1. ESTT išaiškino, kad bendrovės vadovui, iš kurio asmeniškai reikalaujama sumokėti bendrovės nesumokėtą PVM, turi būti suteikta galimybė ginčyti mokestinės skolos pagrindą, net jei bendrovei skirtas mokestinis sprendimas jau yra galutinis.

Teismas nurodė, kad tokiose bylose taikoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, todėl vadovas turi turėti galimybę ginčyti mokestinę skolą pagrindžiančias faktines ir teisines aplinkybes, įskaitant PVM bazę, mokėtino mokesčio sumą bei galimus pagrindinių teisių pažeidimus. ESTT taip pat pabrėžė, kad bendrovės ir jos vadovo interesai ne visuomet sutampa, todėl ankstesnis veikimas bendrovės vardu nepanaikina teisės vėliau savarankiškai ginti savo interesus.

  1. ESTT konstatavo, kad didesnis dividendų apmokestinimo tarifas kolektyvinio investavimo subjektui (KIS) nerezidentui, palyginti su KIS rezidentu, riboja laisvą kapitalo judėjimą.

Skirtingas apmokestinimas gali būti pateisinamas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi tik tuomet, jei sumokėtas mokestis gali būti realiai ir visa apimtimi įskaitytas rezidavimo valstybėje. Jeigu KIS taikomas skaidraus apmokestinimo režimas ir mokesčio kreditas perduodamas jo dalininkams, turi būti vertinama, ar visą tarifų skirtumą faktiškai gali įskaityti patys dalininkai. Vien teorinės galimybės pasinaudoti mokesčio kreditu nepakanka.

  1. ESTT konstatavo, kad specialusis PVM maržos apmokestinimo režimas kelionių agentūroms taikomas ir tada, kai prekiautojas parduoda ekskursijas, siekdamas skatinti prekių pardavimą, net jei tai sistemingai generuoja neigiamą maržą, ir kad tokiu atveju teisės į pirkimo PVM grąžinimą nėra.

Teismas išaiškino, kad šis režimas taikomas, kai apmokestinamasis asmuo perka transporto ir kitas turistines paslaugas iš trečiųjų asmenų ir savo vardu jas parduoda kaip ekskursijas, net jei gautas mokestis nepadengia visų sąnaudų, o likusi dalis finansuojama iš tų pačių ekskursijų metu vykdomo prekių pardavimo. Nuolatinis nuostolingumas tokiai schemai netrukdo – tai tiesiog jos taikymo sąlygų pasekmė. Kadangi pagal specialųjį kelionių agentūrų režimą nėra teisės atskaityti ar susigrąžinti pirkimo PVM, apskaičiuoto už keliautojui tiesiogiai naudingas iš trečiųjų asmenų įsigytas paslaugas, neigiama marža taip pat nesuteikia teisės į PVM grąžinimą.

 

Mūsų Mokesčių komanda yra pasirengusi padėti

Jei norėtumėte išsamiau aptarti, kaip šie ar kiti pokyčiai gali paveikti jūsų verslą, mūsų mokesčių ekspertų komanda yra pasirengusi padėti įvertinti jų poveikį, mokestines rizikas ir rasti jūsų verslui tinkamus sprendimus.