-
vz.lt: Mokesčiai: kada galima pabėgti nuo GPM progresyvumo
Tai, kaip verslininkas ar investuotojas sudėlioja savo veiklas bei pajamų struktūrą, pasinaudoja įstatymuose numatytomis išimtimis bei lengvatomis, gali turėti įtakos mokėtinų mokesčių sumai. Galimos įvairios mokesčių mokėtojui palankios kombinacijos, tačiau jos turi būti pagrįstos, sako ekspertai. Antraip gali tekti aiškintis su mokesčių administratoriumi. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuva gyvena nauju mokestiniu režimu, reikšmingai […]
-
Naujas reikalavimas verslui – nuo šiol internetinėse platformose privaloma atsisakymo funkcija
Įmonės, sudarančios sutartis su vartotojais per interneto svetaines ar mobiliąsias programėles, nuo šiol privalo šiose platformose įdiegti specialią atsisakymo nuo sutarties funkciją. Lietuvoje šis, ES direktyvoje numatytas reikalavimas įsigaliojo 2026 m. birželio 19 d. Kas pasikeitė ir kodėl tai svarbu? Vartotojų teisė per nustatytą terminą atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties nėra nauja – ji veikė […]
-
Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
Daugybinės pilietybės klausimas Lietuvoje diskusijas kelia jau daug metų. Visai neseniai žiniasklaidoje nuogąstavimus dėl savo vaikų pilietybės viešumoje yra išsakęs Lietuvos krepšininkas ir treneris Šarūnas Jasikevičius, kiti savo sričių profesionalai, vystantys savo karjeras svetur. Taip pat vyksta įvairūs debatai dėl Konstitucijos keitimo ir požiūrio į pilietybės institutą. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Ana Borovko sako, […]
-
ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje: pagrindiniai reikalavimai darbdaviams
Seimas priėmė Lietuvos Darbo kodekso pakeitimo įstatymą, kuriuo įgyvendinama ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva (Direktyva). Nors Darbo kodekso pakeitimai įsigaliojo jau nuo 2026 m. birželio 7 d., visgi patys reikšmingiausi pokyčiai atidėti iki 2027 m. sausio 1 d. Žemiau pateikiame informaciją apie naujus su Direktyvos įgyvendinimu susijusius reikalavimus. Didžioji dalis naujų reikalavimų aktuali kiekvienam Lietuvoje […]
-
Psichologinis smurtas prieš vadovus – nematoma darbo santykių pusė
Psichologinis smurtas darbe dažniausiai aptariamas kalbant apie pavaldinius, ir tai nėra atsitiktinumas – ilgą laiką būtent pavaldume esančių darbuotojų apsauga buvo darbo teisės dėmesio centre. Vis dėlto praktikoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai nuolatinė nekonstruktyvi kritika ar net demonstratyvus nepagarbus elgesys nukreipiamas į vadovus. Nepaisant to, ši tema vis dar lieka nuošalyje, tarsi savaime […]