Po įrašo apie galimas lervas mėsainyje – naujas posūkis: „Neatmetame jokių versijų“

Kartais užtenka vos vieno įrašo socialiniame tinkle „Facebook“, kad jis žaibiškai išplistų ir sukeltų daugybę reakcijų. Tačiau ar jo autoriui vėliau gali tekti atsakyti už savo žodžius?

Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, rugpjūčio 24 dieną „Facebook“ grupėje „Maitinimo įstaigos – atsiliepimų knyga“ anoniminis vartotojas paskelbė mėsainio nuotrauką. Na, o mėsos paplotėlyje matyti į vabzdžių lervas panašūs dariniai.

Įrašas grupėje tebėra viešas. Šiuo metu po juo yra daugiau nei 50 komentarų. Vieni žmonės piktinosi, kiti ragino kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).

Restoranas atkreipė dėmesį, kad nuo mėsainio įsigijimo iki nuotraukos paskelbimo praėjo trys dienos.

„Pagal užsakymo duomenis burgeris įsigytas penktadienio rytą, o anoniminis įrašas su nuotrauka paskelbtas tik pirmadienį. Ką tik pagamintas ir iškart suvartojamas produktas bei trijų parų tarpas iki nuotraukos – aplinkybės, kurias paliekame įvertinti kiekvienam pačiam“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Baking Mad“ įkūrėjas Augustinas Bakutis.

Po vartotojo pranešimo VMVT rugpjūčio 25 dieną restorane atliko neplaninį patikrinimą. Tarnyba pažeidimų nenustatė ir nurodė, kad pranešimas nepasitvirtino. Tačiau tuo viskas nesibaigė.

Medžiaga – jau pas antstolį

Po VMVT patikrinimo restoranas šios istorijos nelaiko baigta. A. Bakutis nurodė, kad kartu su teisininkais vertina galimą žalą ir tolesnius veiksmus.

„Šiuo metu su teisininkais vertiname patirtą žalą ir galimybę kreiptis į teismą dėl šmeižto bei reputacijai padarytos žalos atlyginimo“, – sakė jis. Į teismą restoranas kol kas nesikreipė, tačiau medžiaga jau perduota antstoliui. „Patikslinu dėl protokolo – fiksavimo procesas šiuo metu vyksta – antstoliui pateikta medžiaga, protokolas dar rengiamas, tad kopijos ar ištraukos kol kas pateikti negaliu“, – aiškino A. Bakutis.

Anot A. Bakučio, fiksuojamos publikacijos, restorano viešas pranešimas ir išlikusi pirminio įrašo medžiaga. Visa tai bus įtraukta į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tai yra, antstolis oficialiai užfiksuos, kokia medžiaga buvo paskelbta internete.

Protokolas neparodys, kuri pusė teisi, ir nebus teismo sprendimas. Tačiau vėliau jis galėtų būti panaudotas kaip įrodymas, jeigu restoranas nuspręstų kreiptis į teismą.

„Bandėme su įrašo autoriumi susisiekti geranoriškai dar iki patikrinimo išvadų – norėjome išspręsti situaciją tiesiogiai, tačiau atsakymo taip ir nesulaukėme. Kodėl tai buvo padaryta ir kas už to stovi – neatmetame jokių versijų, įskaitant tikslinį kenkimą verslui. Atsakymus turėtų duoti teisinis procesas, ne spėliojimai“, – sakė A. Bakutis.

Tai yra restorano keliama versija – duomenų, kad įrašas buvo paskelbtas siekiant tyčia pakenkti verslui, kol kas nepateikta. Kiek konkrečiai užsakymų ar pajamų galėjo būti prarasta, įmonė taip pat nenurodė.

„Patys dirbame įprastu ritmu – svečių srautas po VMVT išvadų paskelbimo tik išaugo, už ką esame dėkingi savo bendruomenei, kuri susirinko per dešimt veiklos metų“, – tvirtino įkūrėjas.

Konkrečių duomenų, kiek išaugo lankytojų srautas, jis nepateikė.

Ką iš tiesų nustatė VMVT?

Naujienų portalas tv3.lt susipažino su VMVT patikrinimo aktu. Jame nurodyta, kad vartotojo pranešimas tarnybai užregistruotas rugpjūčio 21 dieną. Restorano teigimu, tą pačią dieną buvo pirktas mėsainis. Neplaninis patikrinimas restorane atliktas rugpjūčio 25-ąją.

VMVT tikrino, kaip laikomas ir ruošiamas maistas, ar galima nustatyti, iš kur gauti produktai, ar laikomasi higienos ir ar imamasi priemonių nuo kenkėjų. Akte pažymėta, kad rugpjūčio 5 dieną restorane taip pat buvo atliktas neplaninis patikrinimas. Trūkumų ir tada nenustatyta.

Per rugpjūčio 25-osios patikrinimą kenkėjų ar jų buvimo pėdsakų nerasta. Inspektoriai peržiūrėjo ir pastarųjų trijų mėnesių kenkėjų kontrolės įrašus bei patikrino musių gaudykles. Dokumentuose kenkėjų neužfiksuota, vabzdžių gaudyklėse taip pat nebuvo.

Patikrintas ir vakuume supakuotas jautienos faršas. Jo spalva, kvapas ir konsistencija buvo įprasti, nekokybiško ar kenkėjų paveikto maisto nerasta. Mėsos šaldytuve buvo 1,9 laipsnio šilumos, o tinkamumo vartoti terminų pažeidimų nenustatyta.

Restorano atsakingas asmuo VMVT nurodė, kad rugpjūčio 21 dieną buvo pagaminta apie 90 mėsainių su jautiena. Pasak įmonės, daugiau nusiskundimų dėl patiekalų kokybės negauta. VMVT taip pat nebuvo gavusi kitų skundų dėl restorano patiekalų kokybės.

Akte paminėta ir tai, kad apie skundą restoraną informavo „Wolt“ platformos administratorius, o klientui buvo grąžinti pinigai.

Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad restoranas atitiko maisto saugos, kokybės, higienos, laikymo ir kitus reikalavimus. Teisės aktų pažeidimų nenustatyta, o vartotojo pranešimas nepasitvirtino. Vis dėlto VMVT nurodė restoranui sugriežtinti gaminamų patiekalų kokybės kontrolę.

Po patikrinimo restoranas į situaciją sureagavo su humoru.

„Tad kaip ir sakiau teksto pradžioje – tenka jus nuvilti, nes jei planavot pas mus rasti nemokamų baltymų priedų – teks tenkintis jautiena. 160 gramų, be siurprizų. Nuobodu, žinom. (…) 250 laipsnių temperatūra, kurioje kepa mūsų mėsa, yra aplinka, kurioje neišgyvena niekas“, – rašoma restorano įraše.

Tačiau VMVT akte prie patiekalų terminio apdorojimo ir pateikimo temperatūrų įrašyta „netikrinta“. Taip pat nurodyta, kad restoranas pildo terminio apdorojimo žurnalą ir jame neatitikimų nerasta.

Taigi VMVT aktas parodo, ką inspektoriai rado restorane rugpjūčio 25 dieną. Tačiau akte nėra laboratorinio būtent nuotraukoje matyto mėsainio tyrimo. Todėl vien šis dokumentas neatsako, ar tame mėsainyje iš tiesų buvo lervų.

Kada atsiliepimas gali pažeisti verslą?

Teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, advokatas Marijus Dingilevskis tv3.lt paaiškino, kur baigiasi leistina kritika ir kada gali būti pažeistas geras įmonės vardas. Teisiškai tai vadinama dalykinės reputacijos pažeidimu.

„Kai kalbame apie dalykinės reputacijos pažeidimus, reikia skirti du atvejus – kai informacija yra išreikšta kaip nuomonė ir kai informacija yra išreikšta kaip faktas. Jeigu informacija yra išreikšta kaip faktas, tai dalykinė reputacija yra pažeidžiama tais atvejais, kai tas faktas neatitinka tikrovės“, – aiškino jis.

Advokatas pateikė paprastą pavyzdį. Teiginys, kad žmogui buvo patiekta „trintų vabzdžių sriuba“, yra tikrinamas faktas. Jeigu laboratorija parodytų, kad tai buvo įprasta grybų sriuba be vabzdžių, toks teiginys neatitiktų tikrovės. O sakinys „man buvo neskanu“ būtų nuomonė.

Tačiau ir nuomonė turi ribas. Žmogus gali parašyti, kad patiekalas jam nepatiko, bet neturėtų keikti, įžeidinėti ar žeminti darbuotojų.

Todėl svarbu tiksliai parašyti, ką žmogus pats matė, o ką tik įtaria. Jei neaišku, kas pateko į maistą, spėjimo nereikėtų pateikti kaip jau įrodyto fakto. Vertinant konkretų įrašą svarbūs visi jo žodžiai ir aplinkybės. Šiuo atveju autorius pavartojo žodį „galimai“, taigi lervų buvimo nepateikė kaip galutinai nustatyto.

VMVT nurodo, kad vertindama vartotojų pranešimus atsižvelgia į tai, ar informacija išsami, ar pridėta nuotraukų, kvitų ir kitų įrodymų bei kada galimas pažeidimas įvyko. Kuo įvykis naujesnis, tuo svarbiau jį greitai ištirti.

Todėl maiste pastebėjus ką nors įtartino verta išsaugoti originalias nuotraukas, kvitą ar užsakymo patvirtinimą, užfiksuoti datą ir laiką bei išsaugoti susirašinėjimą su verslu. Apie problemą VMVT reikėtų pranešti kuo greičiau. Kuo daugiau tikslių duomenų išsaugoma, tuo lengviau vėliau patikrinti, kas iš tiesų nutiko.

Visą straipsnį skaitykite tv3.lt