2026 m. gegužės 14 d. Seimas priėmė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus, įtvirtinančius reikšmingus pokyčius užsieniečių įdarbinimo srityje.
Dauguma pakeitimų (išskyrus kelias išimtis) įsigaliojo jau nuo 2026 m. gegužės 22 d. ir turės tiesioginę įtaką darbdaviams, įdarbinantiems trečiųjų šalių piliečius. Žemiau pateikiame svarbiausius aspektus, į kuriuos rekomenduojame atkreipti dėmesį.
1. Papildomos garantijos užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu
Iki šiol užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu kaip ne aukštos kvalifikacijos specialistams, darbo santykių nutraukimas automatiškai reikšdavo ir leidimo panaikinimą.
Naujuoju reguliavimu įtvirtinamas lankstesnis modelis, suteikiantis daugiau stabilumo darbuotojams – nutrūkus darbo santykiams jie galės tam tikrą laikotarpį pasilikti Lietuvoje ir ieškotis naujo darbo.
Svarbu: ši teisė taikoma tik tuo atveju, jei užsienietis laiku įvykdo pranešimo pareigą Migracijos departamentui. Pranešimą privaloma pateikti per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad laiku nepateikus šio pranešimo, Migracijos departamentas panaikins užsieniečio turimą leidimą laikinai gyventi.
Jeigu užsienietis pasinaudoja teise ieškotis naujo darbo ir apie tai laiku (t. y. per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo) pateikia pranešimą Migracijos departamentui, jam suteikiamas laikotarpis naujo darbdavio paieškai: 3 mėnesiai, jei leidimas išduotas prieš mažiau nei 2 metus, arba 6 mėnesiai, jei leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu turimas ilgiau nei 2 metus.
2. Užsieniečio registracijos pažymėjimas
Aiškiau sureguliuojami atvejai, kai baigiasi leidimo laikinai gyventi galiojimas, tačiau sprendimas dėl naujo leidimo dar nėra priimtas.
Iki šiol tokiose situacijose užsieniečiai, neturėdami kito teisėto pagrindo pasilikti Lietuvoje, įprastai privalėdavo išvykti iš šalies ir nutraukti darbo santykius.
Nuo šiol užsieniečiai, nustatyta tvarka ir terminais pateikę prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi arba turėdami leidimą vienu pagrindu ir kreipęsi dėl leidimo gavimo kitu pagrindu, galės likti Lietuvos teritorijoje ir tęsti darbą pas tą patį darbdavį arba vykdyti kitą teisėtą veiklą iki Migracijos departamento sprendimo priėmimo, net jei prašymo nagrinėjimo metu pasibaigia jų turimo leidimo galiojimas. Tokiais atvejais užsieniečiui reikės kreiptis dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo.
Pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją, šis registracijos pažymėjimas bus skaitmeninis. Norėdamas jį gauti užsienietis turės per MIGRIS sistemą pateikti prašymą, o pažymėjimas per 3 dienas nuo prašymo pateikimo bus suformuotas PDF formatu ir išsiųstas į užsieniečio asmeninę paskyrą.
Nors minėtas pakeitimas įsigaliojo nuo 2026 m. gegužės 22 dienos, kol kas nematėme, kad MIGRIS sistemoje būtų sudaryta techninė galimybė pateikti prašymą dėl šio registracijos pažymėjimo gavimo.
3. Griežtesnė atsakomybė darbdaviams
Išplečiami atvejai, kai trečiųjų šalių piliečiams, besikreipiantiems dėl leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu (kaip ne aukštos kvalifikacijos specialistams) ar dėl ES Mėlynosios kortelės išdavimo ar keitimo, prašymai nebus tenkinami dėl darbdavio padarytų pažeidimų.
Iki šiol tokie pažeidimai apėmė nelegalaus ir nedeklaruoto darbo atvejus bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Nuo šiol papildomas apribojimas bus taikomas ir tuo atveju, jei darbdavys per pastaruosius metus bent 2 kartus buvo nubaustas už informavimo apie įdarbintus ar komandiruojamus užsieniečius pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, darbdaviams itin svarbu užtikrinti, kad LDU pranešimai būtų teikiami ir atnaujinami laiku.
Be to, keičiasi apribojimų taikymo laikotarpio skaičiavimas: anksčiau jis buvo skaičiuojamas nuo baudos sumokėjimo dienos, o nuo šiol – 1 metai nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
4. ES Mėlynoji kortelė ir tikslinės atostogos
Įvestas naujas teisinis reguliavimas dėl tikslinių atostogų užsieniečiams, turintiems ES Mėlynąsias korteles (leidimus laikinai gyventi kaip aukštos kvalifikacijos specialistams).
Iki šiol nebuvo aišku, kokiomis sąlygomis tokie darbuotojai galėtų naudotis tikslinėmis atostogomis ir neprarasti ES Mėlynosios kortelės. Praktikoje egzistavo rizika, kad pasinaudojus tikslinėmis atostogomis (pvz., vaiko priežiūros), nebebūtų tenkinami atlyginimui keliami reikalavimai, kadangi vietoje darbo užmokesčio mokamos išmokos paprastai yra mažesnės nei nustatyta ES Mėlynajai kortelei.
Naujuoju reguliavimu nustatoma išlyga, pagal kurią ES Mėlynosios kortelės turėtojai galės neatitikti atlyginimo reikalavimo ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jei tai susiję su nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogomis. Ši išlyga taikoma su sąlyga, kad darbo sutartis su užsieniečiu nėra nutraukta.
Šis 12 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas tik už tuos mėnesius, kuriais atlyginimas ar gaunamos išmokos neatitinka ES Mėlynajai kortelei nustatytų atlyginimo reikalavimų.
5. Apribojimas kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu turint Šengeno vizą
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios naujas apribojimas, pagal kurį užsieniečiai, atvykę į Lietuvą su Šengeno viza, nebegalės Lietuvoje kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu kaip ne aukštos kvalifikacijos specialistai.
Dėl šio pakeitimo reikšmingai susiaurės galimybės tam tikrų valstybių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu. Taip yra todėl, kad užsieniečiai, nesantys Lietuvoje, dėl tokio leidimo jau ir dabar gali kreiptis tik savo pilietybės valstybėje.
Atitinkamai, praktikoje tai taps papildomu apribojimu tais atvejais, kai pilietybės valstybėje nėra išorės paslaugų teikėjo centro, su kuriuo bendradarbiauja Migracijos departamentas.
Savo ruožtu, Lietuvoje užsienietis galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu (kaip ne aukštos kvalifikacijos specialistas) tik tuo atveju, jeigu turės galiojantį leidimą laikinai gyventi, Lietuvos išduotą nacionalinę vizą (D), kitos ES valstybės narės išduotą leidimą gyventi arba jei jam bus taikomas bevizis režimas.
6. Įgyvendinami nauji ribojimai dėl studentų darbo
Nustatomi papildomi ribojimai pirmosios pakopos (bakalauro studijų) 1 ir 2 kurso studentų darbui. Tokie studentai galės dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus mokslo ir studijų institucijos nustatytus vasaros atostogų laikotarpį bei studijų programose numatytą praktikos laikotarpį.
Svarbu pažymėti, kad šio ribojimo nesilaikymas turės rimtas pasekmes – tokiais atvejais nebus leidžiama keisti leidimo laikinai gyventi, o jau turimi leidimai bus naikinami.
Įstatyme taip pat numatyta išimtis: užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu išduotas iki 2026 m. gegužės 21 d., minėtas 20 valandų per savaitę ribojimas netaikomas.
Vis dėlto darbdaviams rekomenduojama šią išimtį vertinti atsargiai, kadangi nėra aiškios pozicijos dėl situacijų, kai užsienietis buvo įdarbintas visai darbo dienai, remiantis šia išimtimi ir vėliau kreipiasi dėl leidimo keitimo, o naujas leidimas išduotas po minėtos datos.
Atsižvelgiant į tai, mūsų vertinimu, įdarbinant naujus darbuotojus saugiausia vadovautis šia išimtimi ir laikytis 20 valandų per savaitę ribojimo, įdarbinant 1 ar 2 kurso bakalauro studentus.
Svarbu nepamiršti, kad darbdavio pareiga įsitikinti, kad užsienietis turi teisę dirbti Lietuvoje ir kiek darbo valandų per savaitę. Todėl darbdavys, ketindamas įdarbinti užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, daugiau nei 20 valandų per savaitę, privalo įsitikinti, kad tai yra leidžiama pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą.
7. Pasikeitė sąlygos dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu kaip ne aukštos kvalifikacijos specialistui gavimo
Vietoj anksčiau galiojusių dviejų alternatyvių sąlygų, dabar darbdaviui reikės pasirinkti bent vieną iš trijų žemiau nurodytų, kad užsienietis galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu kaip ne aukštos kvalifikacijos specialistas:
- Turėti kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba
- Turėti ne mažesnę nei 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba
- Darbdavys įsipareigoja užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį nei Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių duomenis), kuris šiai dienai yra 2 411,40 EUR bruto per mėn.
Paminėtina, kad anksčiau šios sąlygos nebuvo taikomos užsieniečiams, baigusiems studijas ar formalųjį profesinį mokymą Lietuvoje, jei nuo studijų baigimo nebuvo praėję 10 metų. Pagal naują reguliavimą šis terminas sutrumpintas iki 5 metų.
