Dar 2019 m. Lietuvoje pradėtas vykdyti tvariųjų (žaliųjų) investicijų skatinimo projektas sėkmingai juda link finišo tiesiosios. Finansų ministerijos užsakymu, bendradarbiaujant su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), mūsų komanda, vadovaujama partnerio Tomo Kontauto ir vyresniosios teisininkės Dalios Augaitės, kartu su partneriais „Richard Kemmish Consulting Limited“ ir „Linklaters“ atliko studiją ir parengė siūlymus šio projekto įgyvendinimui.

Skatins privačius investuotojus finansuoti tvarius projektus

Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato srities plano įgyvendinimui iki 2030 m. be 10 mlrd. eurų viešųjų lėšų reikės pritraukti dar bent 4 mlrd. eurų privačių finansuotojų pinigų.

Parengti pasiūlymai padės paskatinti privačius finansuotojus (bankus, draudimo įmones, pensijų ir kitus fondus valdančias įmones) dalyvauti tvarių projektų finansavime, finansuojant projektus kartu su viešosiomis lėšomis, ar skolinant lėšas įvairiomis formomis tiesiogiai.

Parengti siūlymai Lietuvos tvariųjų (žaliųjų) finansų veiksmų planui

  • Žaliųjų finansų institutas. Rekomenduojame įsteigti Žaliųjų finansų institutą, kurio paskirtis teikti konsultacijas viešajam ir privačiam sektoriui dėl tvariųjų finansinių produktų kūrimo, būti tyrimų bei edukaciniu centru, prisidėti prie Lietuvos kaip regiono tvariųjų finansų centro sklaidos.
  • Ne dotacijos, o ekonomiškai efektyvesnė paskolų forma. Viešasis finansavimas turi vykti ne dotacijų ar subsidijų, o ekonomiškai efektyvesne paskolų forma, valstybei prisiimant dalį rizikos, ir taip sudarant sąlygas pritraukti privačių finansuotojų lėšas. Žaliųjų finansų institutas turi veikti kaip tarpininkas tarp privačių finansuotojų ir viešojo sektoriams, padėdamas pastarajam kurti finansavimo priemones su privačių finansuotojų dalyvavimu.
  • Nacionalinių plėtros įstaigų reforma. Tam, kad būtų pritrauktas stambiųjų užsienio institucinių investuotojų kapitalas, bendrovės „Valstybės investicinis kapitalas“ modelio pagrindu turi būti įdiegtas sprendimas, sudarantis sąlygas išleisti didelio mąsto obligacijų emisiją (pavyzdžiui, 0,5-1 mlrd. eurų), o gautas lėšas perskolinti mažesniems vietiniams tvariesiems projektams. Valstybė šių projektų finansavimui turi įsteigti Baltijos valstybių tvarių finansų fondą (Pagalbos verslui fondo, valdomo „Valstybės investicijų valdymo agentūros“, modelio pagrindu), kuris investuotų į skolos priemones, ir išplėsti „Investicijų ir verslo garantijos“ valdomos bendrovės „Koinvesticinis kapitalas“ veiklą – investicijas į inovatyvių tvariųjų įmonių akcijas. Esamos nacionalinės plėtros įstaigos („Investicijų ir verslo garantijos“, „Valstybės investicijų valdymo agentūra“, „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ir ­ „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“) savo finansinėse priemonėse turi išlaikyti ir toliau diegti tvarumo kriterijus. Ateityje, sujungus šias institucijas į vieną, turėtų atsirasti stiprus darinys, panašus į Vokietijos plėtros agentūrą (KfW). Valstybinis finansavimas per šį darinį turi būti naudojamas kartu pritraukiant ir privatų kapitalą, tam naudojantis ir privačių finansuotojų infrastruktūra (pavyzdžiui, pasitelkiant juos paskolų išdavimui).
  • Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų skatinimas. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai neturi būti veikiami išankstinių neigiamų nuostatų, o priešingai, skatinami. Koordinuojant Žaliųjų finansų institutui bei dalyvaujant viešojo ir privataus sektoriaus atstovams turi būti parengtas sąrašas galimų infrastruktūrinių projektų, kurie bus finansuojami viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu (t. y. privačiam subjektui savo lėšomis sukuriant infrastruktūros objektą, o vėliau atgaunant lėšas periodiniais mokėjimais iš valstybės ar savivaldybės), bei turės aiškų tvarumo elementą.
  • Tvariosios valstybės obligacijos. Valstybė, skolindamasi tiek užsienio, tiek vidaus rinkoje kiekvienais metais turi didinti išleidžiamų tvariųjų obligacijų dalį, o ministerijos, atitinkamai, nurodydamos Finansų ministerijai biudžeto lėšų poreikį, didinti tvariesiems projektams skiriamų lėšų dalį.
  • Valstybės įmonių tvaraus skolinimosi planas. Turi būti parengtas valstybės valdomų įmonių tvaraus skolinimosi planas, nustatant kiekvienais metais augantį tvaraus skolinimosi dydį, kad 2030 m. ne mažiau kaip pusė pritraukto finansavimo būtų skirta tvariesiems projektams.
  • Tvarumo aspektas finansinėse ataskaitose. Juridinių asmenų finansinės ataskaitos turi turėti specialius priedus, kuriuose juridiniai asmenys deklaruotų, kaip jų veikloje laikomasi tvarumo kriterijų.
  • Žaliųjų padengtųjų obligacijų reglamentavimas. Padengtųjų obligacijų įstatymas, taikomas kredito įstaigoms, turi reglamentuoti specialią obligacijų rūšį – žaliąsias padengtąsias obligacijas, taip skatinant jų išleidimą.
  • Tvariųjų duomenų bazė. Dalis mažų ir vidutinių įmonių kaštų, skirtų gauti tvarųjį finansavimą, turi būti kompensuojami valstybės, taip skatinant šias įmones siekti tvaraus finansavimo. Bendradarbiaujant „Registrų centrui“ ir „Regitrai“ turi būti sukurta Tvariųjų duomenų bazė, kuri apimtų juridinių asmenų bei verslininkų teikiamus duomenis, prieinamus privatiems finansuotojams (sprendžiant, ar finansuojamos įmonės veikla atitinka tvarumo kriterijus), valdžios subjektams ir kitiems asmenims.
  • Žaliojo žymėjimo metodologija. Žaliųjų finansų institutas užsakys sukurti žaliojo žymėjimo metodologiją (vakaruose naudojamų standartų pavyzdžiu), teiks licencijas ją naudoti privatiems rinkos dalyviams (sertifikavimo agentūroms), kurie vertins ir sertifikuos įmonių projektus, patvirtinami, jog šie projektai atitinka tvarumo kriterijus, taip sudarant sąlygas gauti tvarųjį finansavimą.
  • Visuomenės švietimas. Žaliųjų finansų institutas organizuos visuomenės švietimo priemones, pristatydamas ir gilindamas visuomenės žinias apie tvarumą ir tvariuosius finansinius produktus, taip prisidedant prie šių produktų paklausos.
  • Sprendimai Baltijos valstybių mastu. Finansų ministerija bendradarbiaus su atitinkamomis Latvijos ir Estijos institucijomis, siekdama, kad kai kurie iš siūlomų sprendimų būtų įdiegti Baltijos valstybių mastu. Žaliojo žymėjimo metodologija ir bendras instrumentas, leidžiantis pritraukti lėšas iš didžiųjų tarptautinių institucinių investuotojų, galėtų būti Baltijos valstybių bendradarbiavimo pavyzdžiais.

Parengtų siūlymų pagrindu Finansų ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis parengs siūlymus įgyvendinančių veiksmų planą, šie veiksmai turės būti atlikti iki 2023 metų pabaigos.