Rugsėjo pradžioje Vilniuje vykusiame „Sorainen“ 30-mečio renginyje politikos, verslo ir teisės lyderiai kalbėjosi apie regiono ateitį. Išsiskyrė viena aiški kryptis – gynyba. Panelinėje diskusijoje buvo iškelta mintis, kad Baltijos šalys, nors ir mažos, privalo išlikti atsparios ir parodyti, kad yra pasirengusios ginti savo laisvę. Verslo ir politikos atstovai sutarė, kad būtina prielaida atgrasymui – visuotinės gynybos stiprinimas, prasidedantis nuo mūsų visuomenių mentaliteto pokyčio.

„Atsparumas nėra vien kariuomenės užduotis – tai bendras reikalas, kuris prasideda nuo mūsų pačių požiūrio. Mūsų regiono stiprybė priklausys nuo to, ar patys tikime savo ateitimi ir esame pasirengę ją ginti. Jei visuomenė suvokia, kad gynyba yra bendra atsakomybė, tampame stipresni, labiau pasitikintys savimi ir patrauklūs investicijoms bei bendradarbiavimui“, – pabrėžė „Sorainen“ įkūrėjas Aku Sorainenas.

Visuomenė kaip gynybos ramstis

Atsargos generolas Riho Terras, buvęs Estijos kariuomenės vadas, pabrėžė, kad moderni gynyba negali būti suvokiama tik kaip kariuomenės atsakomybė. Estijoje sukurta daugiasluoksnė sistema, kurioje karo atveju būtinos sritys – telekomunikacijos, energetika, maisto ir vandens tiekimas, bankų veikla – užtikrinamos civilinių institucijų ir privačių struktūrų. Vidaus saugumas, diplomatinės tarnybos, net psichologinė gynyba – tai dalys, kurios stiprina visuomenės pasirengimą ir užtikrina, kad valstybė nesubyrėtų net esant krizei.

Tuo tarpu Latvijos verslininkas ir aktyvus nacionalinės gvardijos narys Maris Simanovičs priminė Ukrainos patirtį: kuo labiau visuomenė įtraukiama į pasirengimą, tuo mažiau chaoso kyla karo pradžioje. Latvijoje vis daugiau verslininkų jungiasi prie gynybos struktūrų savanoriškai – pats M. Simanovičs yra Nacionalinės gvardijos savanoris. Tai, jo teigimu, rodo, kad civiliai gali tapti svarbia atrama profesionaliai kariuomenei.

Lietuvoje šią kryptį pastaraisiais metais stiprina ir gynybos technologijų ekosistema. Pasak buvusio krašto apsaugos viceministro, dabar – fondo „Scale Wolf“ vadovo Edvino Kerzos, iš technologijų sektoriaus ateina vis daugiau iniciatyvų, kurios stiprina šalies atsparumą. Nuo startuolių iki inovatyvių sprendimų, nukreiptų į kariuomenės ir civilinės saugos poreikius, ši ekosistema rodo, kad visuomenė tampa aktyvia gynybos dalimi.

Ginklų prieinamumas: tarp kultūros ir įstatymų

Diskusijos metu, ginklų klausimas išryškėjo kaip vienas jautriausių, bet kartu – esminių. Suomijos investuotojas ir atsargos karininkas Peteris Fagernas priminė, kad jo šalyje ginkluotė ir gynybinė kultūra yra įsišaknijusi dešimtmečius. Beveik kiekvienas šeimos vyras eina į kariuomenę, šaudymas ir medžioklė tebėra populiari veikla, o civiliai jau nuo XX a. vidurio dalyvauja specialiuose gynybos kursuose. Suomija turi daugiausia ginklų vienam gyventojui Europoje – apie 32 vienetai 100-ui žmonių. Dabar šalis plečia šaudymo infrastruktūrą, nes visuomenė aktyviai ruošiasi įvairiems scenarijams.

Plačiau skaitykite – čia.