vz.lt: Rusijos karo mašinos maitinimo skandale minima lietuviška įmonė

Tyrimą apie „Ubiquiti“ ryšio stiprintuvų patekimą į Rusiją ir panaudojimą žudant ukrainiečių civilius antradienį paskelbė JAV tiriamosios žurnalistikos bendrovė „Hunterbrook“.

Šiame tyrime teigiama, kad „Ubiquiti“ ryšio stiprintuvai yra kritiškai svarbi rusų kariuomenės karinės komunikacijos įranga. „Hunterbrook“ reporteriai pateikė ekrano nuotraukų iš „Telegram“ socialinio tinklo, kuriame rusų kariai pozuoja su „Ubiquiti“ įranga.

Tyrimo metu patys žurnalistai patikrino, kaip lengvai „Ubiquiti“ ryšių įranga pasiekia rusų karius: apsimesdami šios teroristinės šalies kariuomenės atstovu, atsakingu už viešuosius pirkimus, jie sėkmingai susisiekė su „Ubiquiti“ prekių platintojais, iš kurių daugiau nei 10 sutiko į Rusiją parduoti prekes, kurioms taikomi eksporto kontrolės ribojimai.

Vienas platintojų netgi atsiuntė laišką, kuriame dėkojo už užsakymą iš Rusijos.

„Ubiquiti“ buvo įkurta 2003 m. Jos produktas –  nebrangi, lengvai naudojama, aukštos kokybės ryšio įranga su vietiniu valdymu ir privatumo užtikrinimu – padėjo „Ubiquiti“ išplėsti interneto ryšį į atokiausius pasaulio regionus, o bendrovės įkūrėjui Robertui Perai sukrovė įspūdingus turtus. „Forbes“ jo turtą pernai vertino 32,2 mlrd. USD.

Jo pavardė JAV plačiai žinoma ne tik dėl „Ubiquiti“, bet ir dėl to, kad jam priklauso NBA krepšinio lygos komanda Memfio „Grizzlies“.

„Ubiquiti“ verslo modelis, regis, lėmė ir tai, kad „Ubiquiti“ įranga tapo labai svarbi Rusijos kariuomenės fronto ryšio poreikiams. Tai parodo tiek Rusijos internetinės parduotuvės su domenų vardais „ubiquiti.ru“, kuriose atvirai parduodami „Ubiquiti“ produktai, tiek ukrainiečių liudijimai.

Anot „Hunterbrook“, „Ubiquiti“ tiekėjai po sankcijų Rusijai įvedimo toliau sėkmingai tiekia prekes agresorei, naudodamiesi įvairiais aplinkiniais logistikos keliais, pavyzdžiui, per Turkiją ar Kazachstaną.

Viename iš šių epizodų, kuriame aprašomos sankcijų apėjimo schemos ir jų maršrutai, minima ir lietuviška logistikos paslaugų UAB „Didneriai“. Be to, nuo 2007 m. „Ubiquiti“ turi įmonę Kaune UAB „Ubiquiti“.

„Važiuoja daug krovinių“

„Hunterbrook“ analitikai išsiaiškino, kad „Ubiquiti“ platintoja Čekijos bendrovė „Discomp“ nuo 2022 m. liepos iki 2023 m. balandžio į Rusiją eksportavo JAV kompanijos produktų, kurių vertė siekia 2,2 mln. USD.

Ji šiuos produktus į Rusiją perdavė per Turkijos bendrovę „Ervacan Makina“, kuri 2024 m. vasarį buvo įtraukta į JAV Prekybos departamento sankcijų pažeidėjų sąrašą. Prekių parduota už mažiausiai 1,9 mln. USD. „Discomp“ į Turkiją transportavo pasinaudodama lietuviškos logistikos bendrovės „Didneriai“ paslaugomis, teigiama tyrime.

Valdemaras Milaševskis, „Didnerių“ vadovas, paklaustas apie „Ervacan“ ir „Discomp“ pavadinimus, teigia, kad jie jam „nesako visiškai nieko“.

„Per mus važiuoja labai daug krovinių. Kitas dalykas – tie kroviniai, kur vėliau atkasama, kad jie galbūt atsidūrė Rusijoje ar dar kažkur, jie dar galimai važinėja po Europą iš vieno sandėlio į kitą, tai galbūt mes kažkada kažkurioje grandinėje ir dalyvavome, nežinodami tikrų tikslų, kur ir kas yra vežama“, – VŽ sako V. Milaševskis.

Pavyzdžiui, pas paslaugos teikėją atvažiuoja klientas iš Lenkijos, kuris nori perkrauti krovinį į kitą transporto priemonę ir vežti jį į Suomiją. Suteikusi šią paslaugą, bendrovė nežino, kur krovinys keliaus toliau, aiškina „Didnerių“ vadovas.

„Mes matome, kad važiuoja toliau į Suomiją, o mums paskui bando prikabinti, kad dalyvaujame schemose. Mes turime pilna klientų, pilna krovinių, bet mes nei sekame, nei žiūrime, kas kur važiuoja“, – sako jis.

„Pagal dokumentus matome, kad pas mus klientas dažniausiai atvažiuoja tik su važtaraščiu, kur nurodytas siuntėjas ir nurodytas gavėjas“, – priduria pašnekovas.

„Didneriai“ anksčiau vykdė verslą Rusijoje, o bendrovės 2023 ir 2024 m. ataskaitose minima, kad jos veiklai sankcijos atsiliepė neigiamai.

„Mūsų (verslas – VŽ) buvo diversifikuotas įvairiai, sandėliavimo paslaugos ir t. t. Rytuose buvo daug klientų, ir Kazachstanas, ir Uzbekistanas. Kadangi dabar yra tokie apribojimai, uždarytos sienos, tai viskas dingo“, – sako V. Milaševskis.

Atsakomybė

Paklaustas, ar „Didneriai“ kaip paslaugų teikėja neturi pareigos žinoti, kur keliauja jų aptarnaujami kroviniai, vadovas teigia, kad „visiškai neturi“.

„Iš kur mes žinome? Čia gali važiuoti, kaip jūs sakote, kažkokie komponentai, ir maisto produktai yra perkraunami. Visi sandėliai ar Lietuvoje, ar Lenkijoje daro taip pat“, – kalba jis.

Vis dėlto, kaip VŽ sako Vaiva Mašidlauskienė, tarptautinės teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė, nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, o šis bendras teisinis principas taikomas ir sankcijų apėjimo atveju.