Paaiškėjus, kad iš Registrų centro pavogta daugiau nei 600 tūkst. gyventojų duomenų įrašų, tarp kurių – Nekilnojamojo turto registro išrašų informacija, žmonių asmens kodai, daliai žmonių kyla klausimų, kokios žalos galėtų pridaryti sukčiai, jei ši informacija patektų į jų rankas. LRT.lt pasidomėjo, ar sukčiai iš tiesų galėtų gyventojų vardu pasiimti paskolą, parduoti jų nekilnojamąjį turtą (NT).
Pasak teisės firmos „Sorainen“ ekspertės Irmos Kunickės, didžiausią riziką kelia tai, kad gyventojų duomenys galėjo būti renkami ir apdorojami ne vieną mėnesį, todėl juos perėmę asmenys turėjo pakankamai laiko jiems struktūruoti ir pasirengti tikslingoms sukčiavimo atakoms.
„Turėdami tokį derinį kaip asmens kodas, vardas, pavardė ir nekilnojamojo turto adresas, sukčiai gali kurti itin įtikinamas apgaulės situacijas. Pavyzdžiui, žmogui gali paskambinti asmuo, prisistatantis banko, mokesčių administratoriaus ar teisėsaugos atstovu, ir pateikti konkrečius jo duomenis – teigti, kad, tarkime, turtas tam tikru adresu galbūt neteisėtai įkeistas, ir raginti skubiai patvirtinti tapatybę“, – komentavo pašnekovė.
Ką sukčius gali padaryti su jūsų asmens kodu?
Kaip teigė I. Kunickė, asmens kodas Lietuvoje naudojamas kaip universalus identifikavimo elementas, todėl gali būti išnaudojamas įvairiais būdais, pavyzdžiui, apsimetinėjimui ir socialinei inžinerijai, tapatybės pasisavinimui, duomenų praturtinimui.
„Sukčiai gali prisistatyti valstybinių institucijų ar finansų įstaigų atstovais, o tikslūs duomenys leidžia jiems atrodyti patikimiems ir paveikti aukos sprendimus. Taip pat turėdami asmens kodą jie gali bandyti registruotis įvairiose sistemose, teikti paraiškas ar veikti kito asmens vardu. Net pavieniai duomenys, kaip adresai, ryšiai, turto informacija, tampa itin vertingi, kai sujungiami su kitais nutekėjusiais duomenimis“, – aiškino teisės ekspertė.
Ar sukčius, žinodamas jūsų asmens kodą, galėtų jūsų vardu paimti paskolą?
Pasak I. Kunickės, asmens kodas savaime nėra pakankamas paskolai gauti, tačiau sudaro prielaidas tolesnėms manipuliacijoms.
„Sukčiai gali šiuos duomenis susieti su kitais nutekėjusiais duomenų rinkiniais ir taip susikurti išsamius asmenų profilius. Praktiškai tai reiškia, kad susisiekę su auka ir patvirtinę šią informaciją jie dar labiau sustiprina patikimumą ir išgauna papildomus duomenis. Vėliau jie gali būti panaudoti bandant, pavyzdžiui, paimti paskolą ar atlikti kitus veiksmus kito asmens vardu“, – nusikalstamas schemas apibūdino pašnekovė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad rizika dėl paskolos ar kredito paėmimo yra ganėtinai maža, nes tapatybės nustatymas grindžiamas ne vien asmens kodu – taikomos ir papildomos autentifikavimo priemonės: „Smart-ID“, prisijungimas per internetinę bankininkystę ar kiti būdai, kuriems vien asmens kodo nepakanka.
Plačiau skaitykite LRT.LT.
