vz.lt: Stabilumo nebėra: ką tai reiškia verslui, Lietuvai ir jos gynybai?

Kas, jeigu tai, kas iki šiol buvo laikoma verslo stiprybe, rytoj taps jo silpnybe? Kaip veikti pasaulyje, kuriame stabilumas tampa išimtimi, dirbtinis intelektas keičia ne tik procesus, bet ir pačias organizacijas, o valstybės atsparumas vis labiau priklauso nuo verslo? Šie klausimai bus keliami artėjančiame Lietuvos verslo forume. Vienu svarbiausių jo akcentų taps ir naujosios Visuotinės gynybos koncepcijos pristatymas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Šiandien verslui nebereikia dar vienos konferencijos, kurioje būtų kartojama, kad gyvename neapibrėžtumo laikais ar kad dirbtinis intelektas keičia pasaulį. Tai jau žinoma. Įdomesnis klausimas – ką šiandien laikome savaime suprantama, nors tai galbūt jau nebėra tiesa?“ – komentuoja Lietuvos verslo forumo organizatorius Dainius Baltrušaitis.

Gynyba – ir verslo klausimas

Tema, kuri vis aiškiau peržengia tradicinės valstybės gynybos sampratos ribas, yra šalies atsparumas. Energetika, technologijos, logistika, ryšiai, tiekimo grandinės ir kritinė infrastruktūra didele dalimi priklauso privačiam sektoriui. Todėl krizės atveju valstybės gebėjimas veikti neišvengiamai priklausys ir nuo to, kaip pasirengusios bus organizacijos. Būtent todėl vienu svarbiausių Lietuvos verslo forumo akcentų taps naujosios Visuotinės gynybos koncepcijos pristatymas. Buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove’as kartu su ekspertais, tokiais kaip buvęs Pietų Korėjos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadas generolas In-Bum Chun, JAV asimetrinių ir pilkosios zonos karinių operacijų ekspertė dr. Maegen Nix ir Latvijos saugumo ir geopolitikos ekspertas dr. Jānis Bērziņš, pristatys koncepciją ir diskutuos, kaip ją paversti realiais gebėjimais, kurie veiktų ne tik dokumentuose, bet ir krizės ar karo atveju.

„Pristatysime, koks yra kiekvieno mūsų vaidmuo, kaip ir kam turime būti neišvengiamai pasiruošę krizių atveju. Vienai organizacijai svarbiausia gali būti tiekimo grandinių atsparumas, kitai – energetinis savarankiškumas, duomenų infrastruktūra ar gamybos pajėgumai. Todėl klausimas tampa labai praktiškas: kuri valstybės gebėjimo veikti dalis priklauso nuo mano organizacijos ir manęs kaip piliečio?“, – koncepciją anonsuoja VšĮ „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis.

Tai keičia pačią verslo atsakomybės sampratą. Gynyba nebėra tik kariuomenės ar valstybės institucijų reikalas – atsparią valstybę sudaro ir atsparios organizacijos.

„Visuotinė gynyba prasideda ne kareivinėse, o mūsų pačių galvose ir organizacijose. Kiekviena įmonė, institucija ir kiekvienas žmogus turi savo vaidmenį stiprinant valstybės atsparumą. Verslui tai reiškia veiklos tęstinumo planus ir gebėjimą veikti krizės sąlygomis, kai dalis darbuotojų gali būti pašaukti į karinę tarnybą. Nors investicijos į saugumą šiandien gali atrodyti kaip papildomos trumpalaikės sąnaudos, iš tiesų tai yra būtina investicija į ateitį. Pakankamas saugumo lygis kuria visuomenės pasitikėjimą savimi, o būtent jis yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo ir investicijų pritraukimo šaltinių“, – sako Baltijos šalių teisės firmos „Sorainen“ įkūrėjas ir vyresnysis partneris Aku Sorainen.

Kai stabilumo nebėra

Neapibrėžtumas jau nebėra laikinas etapas tarp dviejų stabilesnių laikotarpių. Geopolitiniai, technologiniai ir ekonominiai pokyčiai vienu metu keičia aplinką, kurioje veikia organizacijos. Tokiomis sąlygomis vis sunkiau planuoti pagal įprastą logiką – susidėlioti kelių metų strategiją ir tikėtis, kad išorinės aplinkybės jos nesutrikdys.

Technologijų verslininkas ir autorius Peteris Hinssensas šį pokytį apibūdina paradoksu: bloga naujiena ta, kad stabilumo nebebus, o gera – lygiai ta pati. Todėl klausimas tampa ne kaip susigrąžinti stabilumą, o kaip išmokti veikti aplinkoje, kurioje pokytis tampa nuolatine būsena. Apie tai, kaip tokiomis sąlygomis keičiasi lyderystė, sprendimų priėmimas ir pačių organizacijų veikimas, kalbės antropologė Jitske Kramer ir Antonio Nieto-Rodriguezas, nagrinėsiantis, kodėl organizacijoms lengva pradėti naujas iniciatyvas, tačiau gerokai sunkiau sustabdyti tas, kurios nebekuria vertės.

Tai verčia iš naujo pažvelgti ir į pačią organizacijos atsparumo sąvoką. „Galbūt atspari organizacija šiandien yra ne ta, kuri turi atsakymą kiekvienai situacijai, o ta, kuri geba pakankamai greitai pripažinti, kad vakar pasiteisinęs atsakymas šiandien jau nebeveikia“, – komentuoja D.Baltrušaitis.

DI: ne tik greičiau, bet ir kitaip

Apie DI galimybes kalbama daug, tačiau verslui aktualesnis ne technologijos potencialo, o pačios organizacijos pasirengimo klausimas: kiek turės pasikeisti organizacija, kad DI sukurtų realią vertę, o ne tik pagreitintų įprastus procesus?

Juk jeigu technologija įdiegiama į senus procesus, su tais pačiais sprendimų priėmimo principais ir ta pačia organizacine kultūra, rezultatas nebūtinai bus kokybiškai kitoks. Galima tiesiog greičiau atlikti tai, kas buvo daroma ir anksčiau.

Todėl, anot D.Baltrušaičio, forume į DI bus žvelgiama ne vien kaip į technologiją. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė kalbės apie žmogaus smegenų ir DI santykį, filosofas dr. Kristupas Sabolius – apie žmogaus gebėjimą abejoti, klysti ir nukrypti nuo tiesiausio kelio. BBC vadovas Uzairas Qadeeras pasidalys didelės organizacijos patirtimi diegiant DI.

„Kartais atrodo, kad paimame naujos eros technologiją ir bandome įsprausti ją į senos eros rūbus, o paskui klausiame: kodėl čia dar niekas nesikeičia? Kitaip tariant, DI gali tapti ne tik technologiniu, bet ir organizaciniu testu – kiek pati įmonė pasirengusi keistis kartu su tuo, ką į ją įdiegia“, – pastebi D.Baltrušaitis.

Lietuva: kas toliau po pasivijimo?

Pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvos kryptis buvo gana aiški – integracija į Vakarus, narystė Europos Sąjungoje ir NATO, ekonomikos augimas, gyvenimo lygio artėjimas prie turtingesnių Europos valstybių.

Šis modelis veikė. Tačiau šalies istorijoje ateina momentas, kai vien pasivyti nebeužtenka. Tada reikia atsakyti į kitą klausimą – kur norime būti tarp tų, kuriuos jau pasivijome?

„Ar tai, kas vedė mus 30 metų į priekį, ves dar 30 metų? Kokios yra sritys, kuriose norime, kad ši kelių milijonų valstybė būtų žinoma pasaulyje?“ – klausia D.Baltrušaitis.

Tai ne vien politinis ar ekonominis klausimas. Nuo atsakymo priklausys ir verslo kryptys – kur bus kuriamos kompetencijos, kur kryps investicijos, kokių specialistų reikės ir kokiose srityse Lietuva bandys konkuruoti ne regiono, o pasaulio mastu.

Forume bus ieškoma sričių, kurios galėtų tapti naujojo Lietuvos augimo pagrindu, taip pat kalbama apie tai, kuo turėtų remtis tolesnė šalies pažanga, kai vien kitų šalių sprendimų kopijavimo modelio nebepakanka.

Publikuota vz.lt