Technologijų, elektronikos, pramonės ir kitų sektorių įmonės vis dažniau susiduria su klausimu, ar jų eksportuojamos prekės ar programinė įranga gali būti laikomos dvejopos paskirties (angl. dual-use) prekėmis. Nuo to priklauso, ar eksportui reikės licencijos ir kokie papildomi kontrolės reikalavimai bus taikomi.

Pagrindinis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis dvejopos paskirties prekių kontrolę, yra Reglamentas (ES) 2021/821 (Reglamentas). Nors jo nuostatos yra detalios ir techninės, preliminarią patikrą dėl konkrečios prekės galima atlikti ir praktiškai.

Kas yra dvejopos paskirties prekės?

Dvejopos paskirties prekės – tai prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams. Ši sąvoka taip pat apima prekes, kurios gali būti naudojamos branduoliniams, cheminiams ar biologiniams ginklams ar jų siuntimo į taikinį sistemoms projektuoti, kurti, gaminti ar naudoti, taip pat tam tikras prekes, susijusias su branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba.

Kokie pirmieji žingsniai tikrinant prekę?

Siekiant preliminariai įvertinti, ar konkrečiai prekei gali būti taikoma dvejopo naudojimo prekių kontrolė, galima pasitelkti kelias viešai prieinamas priemones. Pirmasis žingsnis yra nustatyti prekės Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodą.

Turint KN kodą, rekomenduojama atlikti dvi pirmines patikras:

  • pasitikrinti Lietuvos muitinės LITAR sistemoje, ar nepateikiamos pastabos dėl konkrečiai prekei taikomą dvejopos paskirties kontrolę.

Jeigu koreliacinė lentelė arba LITAR sistema rodo galimą ryšį su dvejopos paskirties reglamentavimu, tuomet būtina vertinti konkrečius Reglamento I priede nustatytus techninius kriterijus ir juos palyginti su prekės charakteristikomis. Tik tuomet galima nustatyti, ar prekė iš tiesų laikoma dvejopos paskirties preke.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nei koreliacinė lentelė, nei LITAR sistema pačios savaime galutinės klasifikacijos nenustato – jos tik padeda identifikuoti atvejus, kuriems reikalingas išsamesnis vertinimas.

Kada reikalinga eksporto licencija?

Jeigu prekė patenka į Reglamento I priedo sąrašą ir eksportuojama už Europos Sąjungos ribų, jos eksportui taikomas licencijavimo reikalavimas. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienu atveju reikia gauti individualią licenciją. Tam tikrais atvejais eksportuotojas gali naudotis ES bendruoju eksporto leidimu, jeigu tenkinamos jam taikomos sąlygos.

Dvejopos paskirties prekių eksporto licencijas Lietuvoje išduoda Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN). Dėl licencijos reikia kreiptis pateikiant nustatytos formos prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.

Bendrieji eksporto leidimai

Reglamento II priede numatyti ES bendrieji eksporto leidimai, taikomi tam tikroms prekėms ir paskirties šalims, net jeigu tokios prekės yra laikomomis kaip dvigubos paskirties.

Pavyzdžiui, bendrasis leidimas EU001 gali būti taikomas eksportui į tokias šalis kaip Japonija ar Jungtinės Amerikos Valstijos. Jeigu eksportas atitinka šio leidimo sąlygas, individualios licencijos gauti nereikia.

Tačiau prieš pirmą kartą naudojantis tokiu bendruoju leidimu eksportuotojas turi apie tai iš anksto informuoti EIMIN.

Prekių judėjimas Europos Sąjungos viduje

Ne kiekvienas prekių siuntimas tarp valstybių yra laikomas eksportu.

Jeigu prekės juda tarp Europos Sąjungos valstybių narių, reikėtų patikrinti Reglamento IV priedą. Jame nurodytų prekių persiuntimui Sąjungos viduje gali būti reikalingas leidimas, o kitoms Reglamento I priede esančioms prekėms bendras leidimo reikalavimas paprastai netaikomas.

Vis dėlto tam tikrais atvejais gali būti aktualios papildomos nacionalinės kontrolės priemonės.

Kas yra „catch-all“ kontrolė?

Net ir tais atvejais, kai prekė nėra įtraukta į Reglamento I priedą, jos eksportui gali būti taikomi kontrolės reikalavimai.

Vadovaujantis vadinamosiomis „catch-all“ nuostatomis, leidimo reikalavimas gali atsirasti, jeigu prekė yra arba gali būti naudojama veiklai, susijusiai su cheminiais, biologiniais ar branduoliniais ginklais, jų pristatymo sistemomis, tam tikru kariniu galutiniu naudojimu ar tam tikromis kibernetinio stebėjimo technologijomis.

Tokiais atvejais sprendimą dėl leidimo poreikio priima kompetentinga institucija.

Nacionaliniai reikalavimai

Be ES reglamentavimo, Lietuvoje taip pat taikomi nacionaliniai strateginių prekių kontrolės reikalavimai. Jie nustato licencijavimo procedūras, atsakingas institucijas bei papildomas nacionalines kontrolės priemones tam tikroms prekėms.

Praktinė patikros seka

Vertinant, ar konkrečiai prekei gali būti taikomi dvejopos paskirties prekių kontrolės reikalavimai, naudinga vadovautis tokia logika:

KN kodas → koreliacinė lentelė ir LITAR → galimas dvejopos paskirties kodas → techninių kriterijų vertinimas pagal Reglamento I priedą → taikomo leidimo režimo patikra → „catch-all“ ir nacionalinių reikalavimų įvertinimas. 

Kadangi dvejopos paskirties prekių reguliavimas grindžiamas ne vien prekių kodais, bet ir techninėmis charakteristikomis bei konkrečiomis eksporto aplinkybėmis, kiekvieną situaciją rekomenduojama vertinti individualiai. Tai leidžia išvengti eksporto apribojimų pažeidimų ir užtikrinti sklandų prekių judėjimą tarptautinėje prekyboje.

Turite klausimų?

Mūsų komanda gali padėti įvertinti produktų klasifikavimą, taikomus eksporto kontrolės reikalavimus, licencijavimo pareigas bei galimas rizikas tarptautinėje prekyboje.

Kreipkitės į mus, jeigu:

  • Eksportuojate prekes ar technologijas už ES ribų ir norite įvertinti, ar joms gali būti taikoma dvejopos paskirties prekių kontrolė;
  • planuojate plėtrą už ES ribų;
  • nesate tikri dėl savo produktų klasifikavimo;
  • abejojate, ar konkrečios prekės eksportui reikalinga licencija.

 

 

Veikiate gynybos sektoriuje?

Mūsų gynybos sektoriaus komanda gali padėti ir kitais jūsų veiklai aktualiais klausimais, įskaitant viešuosius pirkimus, sutartis ir derybas, tarpvalstybinius sandorius, specialųjį reguliavimą bei kitus su verslo plėtra susijusius teisinius klausimus.