Net jei žmogus apie antrosios pusės skolas nieko nežino, susituokus jos gali turėti pasekmių ir paties asmens piniginei. Iki vestuvių paimta paskola išlieka asmenine skola, tačiau tam tikrais atvejais kreditoriai gali nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, įskaitant dalį darbo užmokesčio.

Susituokus bendru turtu paprastai tampa ne tik kartu įsigytas būstas ar automobilis, bet ir abiejų sutuoktinių gaunami atlyginimai bei santuokos metu sukauptos santaupos. Todėl net ir atskirose banko sąskaitose laikomi pinigai nebūtinai priklauso tik vienam žmogui.

Finansinių nesusipratimų gali kilti ir tuomet, kai vienas iš sutuoktinių dar prieš vestuves turėjo skolų arba santuokos metu iš bendrų pajamų grąžino savo asmeninę paskolą. Tokios aplinkybės gali tapti svarbios ne tik prasidėjus skolos išieškojimui, bet ir porai nusprendus skirtis.

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „Sorainen“ teisininkė Barbora Bernatonytė.

Sutuoktinio skolos gali paliesti ir jūsų atlyginimą

Viena svarbiausių taisyklių – iki santuokos atsiradę finansiniai įsipareigojimai savaime netampa abiejų sutuoktinių skolomis. Tačiau tai nerodo, kad skolų neturintis žmogus visais atvejais yra apsaugotas nuo finansinių pasekmių.

„Asmeninės skolos yra tos, kurios yra įgytos iki santuokos ir netampa bendra atsakomybė. Tačiau tai vis tiek gali paveikti kitą sutuoktinį, kuris nebuvo pasiėmęs tokios paskolos finansiškai, nes mes turime tokį režimą, kad turtas yra bendras. Jeigu, tarkime, sutuoktinis pasiėmęs paskolą jos nemoka ir kreditorius pradeda išieškojimo procesą, jis išieškoti tą skolą gali ne tik iš skolingo sutuoktinio darbo užmokesčio.

Iš esmės veikia prezumpcija, kad pusė turto priklauso vienam sutuoktinui, pusė – kitam. Tarkime, paimtų kito sutuoktinio pusę darbo užmokesčio ir tą dalį galėtų išieškoti. Tai taptų problema be vedybių sutarties“, – aiškino B. Bernatonytė.

Taigi, vien tai, kad paskolos sutartyje nurodytas tik vienas sutuoktinis, dar nereiškia, kad išieškojimas neturės įtakos šeimos finansams. Specialistė atkreipė dėmesį, kad finansinių pasekmių gali kilti net tuomet, kai kitas sutuoktinis apskritai nežinojo apie prisiimtus įsipareigojimus.

„Iš kito sutuoktinio turto dalies, iš esmės pusės turto, galėtų įvykti išieškojimas. Nepaisant to, kad tai yra asmeninė paskola ar asmeninis sutarties nevykdymas, vis tiek kitas sutuoktinis finansiškai gali nukentėti. Net jeigu apskritai nežinojo apie tokios vartojimo kredito paėmimą, vis tiek išeina, kad gali finansiškai nukentėti“, – kalbėjo teisininkė.

Dar daugiau klausimų gali kilti skyrybų metu, jeigu vieno sutuoktinio asmeninė paskola buvo grąžinama iš bendrų šeimos pinigų. Tokiu atveju gali atsirasti pagrindas reikalauti kompensacijos už bendras lėšas, panaudotas asmeniniams įsipareigojimams padengti.

Net asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai gali būti bendri

Pasak teisininkės, viena dažniausių žmonių klaidų – įsitikinimas, kad į asmeninę banko sąskaitą pervedamas atlyginimas priklauso tik jo gavėjui. Tačiau nesudarius vedybų sutarties santuokos metu uždirbamos pajamos paprastai laikomos bendrąja jungtine nuosavybe.

„Pavyzdžiui, dažniausiai iš mūsų klientų praktikoje klausimas yra, kaip čia taip gali būti, kad darbo užmokestį ir premijas gausiu į savo asmeninę sąskaitą, o pasirodo, kad tai mūsų abiejų. Taip, nesvarbu, kurio sutuoktinio vardu yra registruotas tas turtas arba kieno tam yra sąskaita ir kas turi prie jos prieigą. Dažniausiai tai reiškia, kad visas šis turtas dabar jau yra bendras“, – pasakojo B. Bernatonytė.

Ši taisyklė aktuali ir žmonėms, kurie dalį atlyginimo kas mėnesį atideda taupymui arba investavimui. Net jeigu vienas sutuoktinis per kelerius metus savarankiškai sukaupė 10 ar 20 tūkst. eurų, skyrybų metu tokios santaupos gali būti dalijamos.

„Be vedybų sutarties, santaupos vis tiek bus laikomos bendra nuosavybe. Nebent gali būti taikomos tam tikros išimtys. Pavyzdžiui, tėvai padovanojo pinigų į asmeninę nuosavybę, ir jie buvo suinvestuoti ar laikomi. Jeigu įmanoma įrodyti, kad šios lėšos buvo asmeninės, o ne įgytos santuokoje bendro turto režimu, tada jos gali išlikti asmeninės. Bet dažniausiai tai vis tiek reiškia, kad tai yra bendras turtas. Jeigu, pavyzdžiui, žmonės taupo – paima atlyginimo dalį ir ją kaip nors taupo, investuoja ar įsideda į taupomąją sąskaitą – tai vis tiek yra bendri pinigai ir tos santaupos gali būti vėliau dalijamos perpus skyrybų atveju“, – aiškino ji.

Vis dėlto poros gali iš anksto susitarti dėl kitokios turto ir pajamų nuosavybės tvarkos, sudarydamos vedybų sutartį. Tokia galimybė aktuali ne tik didelį turtą sukaupusiems žmonėms, bet ir šeimoms, norinčioms aiškiai atskirti savo finansus.

Laidoje taip pat aptarta, kas nutinka, jeigu vienas sutuoktinis būstą įsigijo dar prieš vestuves, tačiau po santuokos paskolą abu mokėjo iš bendrų pajamų. Ar skyrybų atveju kitas sutuoktinis gali pretenduoti į dalį buto, ar jam priklausytų tik piniginė kompensacija?

Taip pat kalbėta apie tėvų dovanotus pinigus pradiniam būsto įnašui, turto dalybas po neištikimybės ir nesusituokusių porų finansines teises.

Ar skyrybų metu daugiau uždirbęs sutuoktinis gali reikalauti didesnės turto dalies? Ir ar gyvenant nesusituokus įmanoma susigrąžinti į partnerio būstą investuotus pinigus?

Visą laidos įrašą galite žiūrėti tv3.lt.