Kada reikia sumokėti paveldimo turto mokestį?
Pavyzdžiui, žmogui paliktas butas, tačiau mokesčiui tam pinigų tiesiog nėra. Teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė Saulė Dagilytė paaiškina, kodėl ne visada pavyks susimokėti pardavus būstą.
„Jeigu įpėdinis turi mokėti paveldimo turto mokestį, situacija gali komplikuotis, jei jis neturi lėšų sumokėti mokestį iš anksto. Pagal įstatymą paveldimo turto mokestis turi būti sumokėtas prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, tai yra, prieš įforminant nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Įstatymas numato galimybę savivaldybės tarybai nuo paveldimo turto mokesčio atleisti arba jo mokėjimą atidėti. Tačiau, negavęs tokio sprendimo, įpėdinis gali susidurti su situacija, kai negali įforminti paveldėjimo, ir dėl to parduoti paveldėto turto mokesčiams sumokėti, nes neturi lėšų mokesčiui iš anksto sumokėti“, – aiškina ji.
Savivaldybės taryba gali mokestį sumažinti, o mokėjimą atidėti ne ilgiau kaip metams po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tam reikia jos sprendimo.
Kam nereikia mokėti paveldimo turto mokesčio?
Tokios pat vertės butą iš mamos ir iš tetos paveldėję žmonės gali sumokėti skirtingas sumas. S. Dagilytė paaiškina, kuo išsiskiria Lietuvoje taikoma tvarka.
„Lietuvoje taikoma viena palankiausių paveldimo turto apmokestinimo sistemų. Kai turtą paveldi artimi giminaičiai, net ir labai didelės vertės turtas neapmokestinamas“, – atskleidžia S. Dagilytė.
Savo ruožtu VMI vadovas Martynas Endrijaitis išvardija, kam ši lengvata priklauso.
„Paveldimo turto mokestis Lietuvoje netaikomas ir turtas visiškai neapmokestinamas, kai jį paveldi artimieji giminaičiai – sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys“, – nurodo jis.
Lengvata taip pat taikoma įvaikiams, įtėviams, globėjams, rūpintojams, globotiniams ir rūpintiniams.
Tetos, dėdės, pusbrolio ar draugo palikimui ši lengvata netaikoma.
„Lengvatos šeimos nariams taikomos daugelyje šalių, tačiau dažniausiai jos yra gerokai siauresnės apimties. Šeimos nariams taikomi mažesni nei standartiniai tarifai arba paveldimas turtas neapmokestinamas tik iki tam tikros vertės“, – tikina S. Dagilytė.
Kiek reikia mokėti paveldimo turto mokesčio?
Paveldimo turto mokestis skaičiuojamas ne nuo visos palikimo vertės.
„Pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą mokestis apskaičiuojamas nuo apmokestinamosios vertės, kuri sudaro 70 proc. visos paveldimo turto vertės, pritaikius 3 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę“, – nurodo M. Endrijaitis.
Tarifas parenkamas pagal 70 proc. turto vertės, dar neatėmus 3 tūkst. eurų lengvatos. Jei ši suma neviršija 150 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. tarifas, jei viršija – 10 proc. Jis taikomas visai po lengvatos likusiai sumai.
VMI pateikė keturis pavyzdžius žmogui, kuriam netaikoma artimųjų lengvata.
Jei 70 proc. palikimo vertės neviršija 3 tūkst. eurų, mokesčio mokėti nereikia ir žmogui, kuriam artimųjų lengvata netaikoma.
Dokumentų tvarkymo išlaidos į šias sumas neįtrauktos.
Kiek Lietuvoje surenkama paveldimo turto mokesčio?
VMI duomenyse 2025 metais užfiksuoto paveldimo turto vertė svyravo nuo 1 euro iki maždaug 2,85 mln. eurų. Nuo didžiausios vertės turto buvo apskaičiuotas 199 493 eurų paveldimo turto mokestis.
Bendra VMI duomenyse užfiksuoto paveldimo turto vertė 2025 metais siekė 132,54 mln. eurų.
Mokėtojų skaičius beveik nesikeitė. 2025 metais surinkta daugiau nei 2023-iaisiais, tačiau mažiau nei 2024-aisiais. 2026 metų duomenys apima tik dalį metų.
Paveldimo turto mokestis įskaitomas į savivaldybių biudžetus.
„Per pastarąjį laikotarpį pastebimai brangstant nekilnojamajam turtui bei kitiems paveldimiems objektams, bendra paveldimo turto vertė natūraliai dažniau perkopia šias įstatymo ribas, o nuo jos, taikant Įstatymo 6 straipsnyje numatytus tarifus, 5 proc. arba 10 proc., didėja ir surenkamo mokesčio sumos“, – aiškina VMI vadovas.
Turto brangimas artimųjų lengvatos nekeičia.
Kodėl paveldimo turto vertė ateityje gali didėti?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ataskaitoje apie socialinės apsaugos finansavimą prognozuoja, kad vienam žmogui ateityje vidutiniškai turėtų atitekti didesnis palikimas.
Priežastys dvi – brangsta būstas ir kitas turtas, o šeimose gimsta mažiau vaikų. Vadinasi, didesnės vertės palikimą gali dalytis mažiau žmonių.
Dėl to paveldėjimo mokesčiai ateityje galėtų sudaryti didesnę valstybių pajamų dalį. 2024 metais paveldėjimo ir dovanojimo mokesčiai ES ir EBPO šalyse vidutiniškai sudarė 0,4 proc. bendrų valdžios pajamų.
Tačiau šie mokesčiai nėra populiarūs. 27 šalyse atliktoje EBPO apklausoje turtingiausiems žmonėms taikomus paveldėjimo ir dovanojimo mokesčius teisingais arba labai teisingais laikė mažiau nei trečdalis apklaustųjų.
