Mokesčių administratorius pagaliau atnaujino komentarą dėl verslui itin aktualios plonosios kapitalizacijos taisyklės taikymo, dėl kurio įmonių ir mokesčių administratoriaus nuomonės dažnai susikirsdavo. Nors ne visi išaiškinimai yra naudingi mokesčių mokėtojams, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada, kad jiems palankesni taisyklių išaiškinimai galės būti taikomi atgaline tvarka – ir už ankstesnius metus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šią savaitę paskelbė atnaujintą komentarą dėl plonosios kapitalizacijos taisyklės taikymo. Jis aktualus daugybei Lietuvos įmonių – verslas labai dažnai skolinasi iš kontroliuojančių asmenų, ir iki šiol nebuvo iki galo aišku, kaip tokių palūkanų apmokestinimą traktuoja VMI.

„Atnaujintas komentaras rodo pasikeitusį VMI požiūrį – jame atsirado ir palankesnių verslui naujų nuostatų, ir mažiau palankių, taip pat paaiškėjo, dėl kurių nuostatų VMI nekeičia savo pozicijos“, – VŽ apibendrina Loreta Antanaitienė, advokatų kontoros „Tegos“ patarėja, mokesčių teisės ekspertė.

Painusis klausimas

„Esminis nuomonių išsiskyrimas tarp verslo ir mokesčių administratoriaus kildavo dėl to, kokią reikšmę turi aplinkybė, jei paskolą skolininkas gavo iš kontroliuojančio asmens, tačiau paskolos palūkanos visiškai atitiko rinkos kainą. Verslas, remdamasis tam tikra teismų praktika, manė, kad tokiu atveju plonosios kapitalizacijos ribojimai nebetaikomi“, – sako L. Antanaitienė.

Plonosios kapitalizacijos taisyklės esmė – įmonei apribojama galimybė įtraukti į leidžiamus atskaitymus palūkanas nuo paskolos, gautos iš įmonę kontroliuojančio asmens. Tai aktualu įmonėms, besiskolinančioms iš akcininkų, jų giminaičių, iš kitų tos pačios grupės įmonių.

Taisyklė numato, kad jei tokia paskola metų pabaigoje viršija skolininkės nuosavą kapitalą daugiau kaip 4 kartus, palūkanos nuo viršijančios skolos sumos neatskaitomos. Dėl to padidėja skolininkės apmokestinamasis pelnas, taigi, ir mokėtinas pelno mokestis (PM).

Pavyzdžiui, jei įmonės nuosavas kapitalas yra 2.500 Eur, o įmonei akcininko suteikta paskola – 12.000 Eur, tai reiškia, kad skolintas kapitalas yra daugiau nei 4 kartus didesnis už nuosavą kapitalą. Palūkanos bus skaičiuojamos nuo viršijančios sumos (2.000 Eur) ir laikomos neleidžiamais atskaitymais, todėl nemažins PM. Anot Indrės Ščeponienės, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerės, tai gali būti ir šešiaženklių sumų klausimas.

Tačiau taisyklėse yra numatyta ir išimtis – net jei paskola viršija skolintą kapitalą 4 kartus, palūkanos gali būti leidžiami atskaitymai, tačiau tam įmonė turi įrodyti, kad tokia pati paskola gali būti suteikta rinkos kaina, t. y. nepriklausomi asmenys ją suteiktų tokiomis pačiomis sąlygomis.

Tačiau 2013 m. VMI išleido papildytą komentarą, kuriame nurodė, kad mokesčių mokėtojas turi ne tik įrodyti, jog palūkanos už paskolą atitinka rinkos kainą, bet ir tai, kad gavo paskolą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip būtų gavęs iš nesusijusių asmenų.

Anot I. Ščeponienės, realiame gyvenime „tokių pačių sąlygų“ įrodyti praktiškai neįmanoma, nes VMI paskolų sąlygoms lyginti taiko ne tik palūkanų normų, bet ir daug kitų kriterijų – daugelis paskolos pasiūlymo parametrų turėtų būti identiški. Todėl, VMI nuomone, kainodaros dokumentacija nelaikytina pakankama, kad būtų taikoma plonosios kapitalizacijos taisyklės išimtis.

VMI pozicijos nepakeitė

Tačiau atnaujintame komentare VMI savo ankstesnės pozicijos nepakeitė – išliko nuostata, kad plonosios kapitalizacijos taisyklė netaikoma tik jei įmonė gali pagrįsti, kad tokiomis pačiomis sąlygomis būtų galėjusi pasiskolinti iš nesusijusio kreditoriaus.

Problema, pasak I. Ščeponienės, ta, jog pagrindimui VMI reikalauja įrodymų, kad nesusijęs kreditorius tokias pačias sąlygas galėtų suteikti būtent tai įmonei, kuri siekia pritaikyti išimtį, – o tai praktiškai neįmanoma.

Plačiau skaitykite vz.lt.