Bankrotas ir restruktūrizavimas
Aptariame su bankrotu ir restruktūrizavimu susijusius teisinius klausimus, sprendžiamus tiek teisme, tiek neteisminiu būdu.
-
delfi.lt: Karantinui pasibaigus gresia bankrotų banga: ką būtina žinoti apie skolų išieškojimą?
Prasidėjusi pandemija su savimi atsinešė ir ekonominį nestabilumą, apie kurį signalizuoja padidėjęs darbuotojų atleidimų skaičius ir augantis įmonių nemokumas. Nuo ankstesnių ekonominių krizių ši skiriasi tuo, kad karantino metu įstatymai draudė inicijuoti įmonių bankrotą, tačiau jam pasibaigus, tikėtina, kad jų skaičius augs. Bankroto atveju patenkinama tik nedidelė dalis kreditorių reikalavimų, todėl abiem pusėms naudingiau ieškoti […]
-
Kaip spręsti skolų ir likvidumo problemas įmonei patiriant sunkumų?
Daugeliui įmonių tikriausiai teks spręsti skolų ir likvidumo problemas – norėdami išvengti staigaus jų kaupimosi, veikite sumaniai ir greitai. Patarimai kreditoriams: išvenkite sniego gniūžtės efekto Nustatykite kredito limitą ir prašykite išankstinio atsiskaitymo. Visų pirma, atidžiai išnagrinėkite kredito limitus, kuriuos nustatėte savo klientams. Jeigu norite išlaikyti likvidumą, reikėtų nustatyti kiekvieno kliento kredito limitą. Kai klientas […]
-
Su COVID-19 susiję nemokumo teisės aktų pakeitimai Lietuvoje
Seimas priėmė Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą (toliau – Lietuvos COVID-19 įstatymas), kuris įsigaliojo 2020 m. balandžio 25 d. Lietuvos COVID-19 įstatymas taikomas tik toms įmonėms, kurios dėl COVID-19 krizės patyrė finansinių sunkumų ir (arba) tapo nemokios. Vadovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdymas […]
-
lrt.lt: Kazimieras Karpickis. Lietuva pasekė užsienio šalių praktika – pareiga ir teisė inicijuoti nemokumo procesus suspenduota
2020 m. balandžio 21 d. Seimas priėmė Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo įstatymą (COVID-19 Įstatymas). Šio įstatymo pagrindu, be kita ko, yra: Laikinai – karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po karantino laikotarpio pabaigos – sustabdyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) […]
-
Verslo gelbėjimas restruktūrizavimu
Situacija dėl COVID-19 vienaip ar kitaip palietė visas šalies įmones. Įvedus karantiną įmonės praranda pajamas, vėluoja partnerių atsiskaitymai. Daugelis įmonių šiuo metu susiduria su įvairaus lygio mokumo problemomis ir yra nežinioje dėl ateities perspektyvų. Šioje situacijoje verslui gali padėti šiais metais įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Pagal naująjį teisės aktą, įmonės gali lanksčiau įgyvendinti restruktūrizavimui […]
-
lrt.lt: Kazimieras Karpickis. Europa nuo koronaviruso sukeltų bankrotų šmėklos jau saugosi – Lietuva dar ne: ką būtina keisti
Su COVID-19 pandemija kovojantis pasaulis jau pradeda patirti ekonominius iššūkius, o su sunkumais pirmiausia susidurs smulkus ir vidutinis verslas. Tam, kad išsaugotų darbo vietas ir ekonomikos aktyvumą, užsienio šalys jau dabar keičia teisinį reglamentavimą. Deja, pagal dabar galiojančius Lietuvos teisės aktus įmonei tapus nemokia, jos vadovas privalo inicijuoti nemokumo procedūrą. Priešingu atveju, vadovo lauktų asmeninė atsakomybė. […]
-
vz.lt: Laiku nepaskelbus bankroto, vadovui tenka mokėti iš savo kišenės
Verslui susidūrus su finansiniais sunkumais, vadovai dažniausiai bando jį išgelbėti ir delsia skelbti bankrotą ar pradėti restruktūrizaciją. Kazimieras Karpickis, „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, pažymi, kad susidūrę su sunkumais įmonių vadovai privalo prisiminti jiems tenkančias pareigas. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ) įpareigoja vadovą skelbti bankrotą, kai įmonė tapo nemoki. Tas pats įstatymas numato, kad vadovas turi atlyginti […]
